Iš viso varžyboms užsiregistravo 45 ekipažai. Iš jų net 34 komandos startavo vietinių gyventojų pogrupyje. Iš kitų miestų ir net šalių atvykę dalyviai turėjo įveikti tą patį maršrutą, tačiau jų rezultatas buvo vertinamas atskiroje, svečių įskaitoje. Šioje kategorijoje prie starto stojo 11 komandų.
Varžybas organizavęs Pakruojo automobilių sporto klubas su gausiu būriu partnerių paruošė ypatingą maršrutą. Maždaug šimtą kilometrų nusidriekusi distancija dalyvius vedė per įvairias lankytinas vietas ir objektus. Kai kur pakako tik nusifotografuoti prie reikalingo objekto, o kitur dar reikėjo atlikti ir papildomas užduotis. Užduočių įveikimo laikas buvo fiksuojamas, skaičiuojami baudos balai, tad dalyviams reikėjo atrasti balansą tarp greičio ir tikslumo.
Šiose varžybose startavo ir šių eilučių autorius, kartu su savo komandos nariais Rūta Nedzelskiene bei Vaida ir Mantu Kuojomis. Ekipą pavadinome Panevėžyje žymaus automobilių sporto klubo „Ekrosas“ garbei ir atvykę į Pakruojį į rankas paėmėme kelio knygą.
Starto vietoje Sigutėnų kaime, dar prieš prasidedant varžyboms, teko imtis maršruto planavimo. Kadangi orientacinėse varžybose dalyvaujame ne pirmą kartą, nusprendėme vadovautis daug kartų pasiteisinusia strategija. Pirmiausia sėdome į automobilį ir kartu su visais ekipažo nariais, pasitelkdami „Google“, išsiaiškinome visus objektus, kuriuos turėsime aplankyti. Kadangi Pakruojo apylinkių nežinome taip, kaip Panevėžio, ėmėme planuoti važiavimo maršrutą, kad visus objektus apvažiuotume viena kryptimi, ratu aplink rajoną, o nesiblaškytume po visas apylinkes padrikai. Deja, tačiau iki galo maršruto taip ir nesudėliojome – atėjo mūsų starto laikas.
Gavę starto signalą pirmiausia pajudėjome į Linkuvos pusę. Nors pirmoji užduotis buvo Pakruojo dvare, tačiau ją praleidome tikėdamiesi, kad į dvarą užsuksime grįždami. Tačiau išsiaiškinus kitų objektų vietas pastebėjome, kad dvaras mums jau nebebus pakeliui, tad palikome jį pabaigai. Važiuodami link Linkuvos atsitiktinai pastebėjome kitą užduotį, kurios vietos dar nebuvome iššifravę. Čia su kolega Mantu turėjome pasportuoti važiuojant drezina, o merginoms atiteko šaudymo rungtis. Deja, bet drezina neatlaikė mūsų tempo, tad rezultatą sugadino du kartus nukritusi grandinė.
Po šios užduoties pasiekėme Linkuvą, kur aplankėme miestelio aikštę ir bažnyčią ir po to pasukome į Balsius. Būtent Balsiuose mūsų laukė turbūt išskirtiniausias priėmimas per visą renginį. Užduotis čia buvo itin smagi – kolega Mantas pjovė lentą, o man teko išmokti naudotis senoviniu svirtiniu šuliniu ir prisemti pilną bidoną vandens. Po užduoties paskubomis pasivaišinome etnografijos sodybos kieme verdama sriuba ir pajudėjome toliau.
Maršrutas mus nuvedė į Klovainius, kur bendruomenės namų kieme sužaidėme futbolą. Kadangi šią užduotį patikėjome kolegai Mantui, o krepšininkas jis geresnis negu futbolininkas, tai rekordinio laiko neparodėme, tačiau nebuvome ir paskutiniai. Iš Klovainių pasukome Rozalimo link.
Čia teko spręsti užduotį ir iš trijų variantų išrinkti teisingą Angelo skulptūros aprašymą. Laiko sugaišome itin daug, nes staiga nustojo veikti mobilusis telefonas. Šiaip ne taip iššifravę teisingą atsakymą pasukome link Žvirblonių. Šiame taške užduoties atlikti nereikėjo. Asmenukė, uždegta žvakė prie memorialinio akmens ir mes vėl trasoje.
Grįždami link Pakruojo sustojome prie Laičių tvenkinio. Čia tądien vyko ne tik žvejų varžybos, bet buvo įkurtas ir mūsų orientacinių varžybų punktas. Šioje vietoje komandoms reikėjo mėtyti kamuolį į mažą krepšį. Galime pasidžiaugti – šią užduotį atlikome greičiausiai absoliučioje įskaitoje. Krepšininko Manto dėka.
Įvažiavę į Pakruojį iškart sukome link dvaro, kurio į priekį važiuodami neaplankėme. Šioje vietoje įsiamžinome prie malūno ir sudalyvavome šaudymo iš lanko rungtyje. Prisipažinsiu – asmeniškai aš paskutinį kartą iš lanko šaudžiau dar tuomet, kai pas močiutę kaime Ukmergės rajone pats gamindavausi lankus ir strėles iš žilvičio.
Niekada nebuvau geras šaulys ir tai dar kartą patvirtino abu mano šūviai, skrieję pro šalį. Situaciją kiek pataisė kolega Mantas, kartą pataikęs į taškų zoną. Beje, kiek vėliau, jau po finišo grįžę į tą pačią vietą ir pašaudę savo malonumui jau buvome kur kas taiklesni – man netgi pavyko pataikyti į patį centrą. Tiesa, už tai taškų jau niekas nebedalino, todėl taiklus šūvis buvo naudingas tik asmenukei pasidaryti.
Galiausiai atlikę užduotį dvare aplankėme tris objektus pačiame Pakruojyje ir, išsiuntę nuotraukas organizatoriams, sugrįžome į Sigutėnus, kur buvo varžybų finišas. Verta pažymėti, kad visus objektus aplankėme pirmieji ir tam sugaišome maždaug dvi valandas. Taigi, po finišo dar turėjome laiko pasivažinėti po Pakruojį, papietauti Pakruojo dvare esančiame Traktieriuje ir galiausiai grįžti apdovanojimų ceremonijai.
Kaip jau minėjau, organizatoriai vertino ne visų užduočių įvykdymo laiką, bet jų atlikimo rezultatą kiekvienoje individualiai, todėl mūsų skubėjimas aplankyti visus objektus greitai buvo ne itin naudingas. Tačiau mes taip įpratę. Mūsų komanda dažnai dalyvauja orientacinėse varžybose, kuriose svarbu kuo greičiau aplankyti visus objektus. Taigi, pasitreniravome ir įsitikinome, kad mūsų tempas ir įgūdžiai - vis dar neišblėsę.
Rezultatų lentelėje, svečių įskaitoje pavyko iškovoti trečiąją vietą ir dar užsidirbti linksmiausios komandos nominaciją. Antrąją vietą svečių įskaitoje iškovojo komanda „Kobra“, o geriausius rezultatus užduotyse pademonstravo „DM Team“ ekipažas.
Vietinių gyventojų įskaitoje nugalėjo „Pakruojo savanorių“ komanda, užduotis atlikusi greičiausiai, tiksliausiai ir klydusi mažiausiai.
Antrosios vietos apdovanojimus nuskynė „Mero komanda“, kuriai atstovavo savo kraštą puikiai pažįstantis Pakruojo meras Saulius Gegieckas su ekipažu. Trečią rezultatą užfiksavo „Barzdočių“ ekipa.