Jie buvo sunkūs, nepatogūs ir beveik nelaidūs orui. Tačiau dabar naudojama apranga yra lengva, saugi ir leidžia odai kvėpuoti. Iš tiesų „Formulės 1“ lenktynininkų kombinezonų savybės skamba kaip ištrauka iš fantastinio filmo.
Lenktynininkų apranga iš tiesų gaminama vos iš kelių skirtingų medžiagų. Batai ir pirštinės turi natūralios odos lopelius. Batų padai yra pagaminti iš labai plonos gumos. O štai komandos rėmėjų reklamos yra tiesiog atspausdinamos ant kombinezono. Anksčiau kiekvienas rėmėjas gaudavo savo antsiuvą, tačiau jų atsisakius pavyko sutaupyti daugiau nei kilogramą svorio. Galiausiai, pagrindinę lenktynininko kostiumo dalį sudaro Nomex medžiaga.
Nomexas – tai liepsnai atspari sintetinė medžiaga, išrasta dar septintojo dešimtmečio pradžioje. Ją sukūrė „DuPont“ kompanija, komerciškai ji prieinama nuo 1967-ųjų. Nomexas sutinkamas ne tik įvairių rūšių automobilių lenktynėse. Ši medžiaga taip pat naudojama ugniagesių, karių, karinių orlaivių pilotų aprangoje, elektronikos prietaisuose, garsiakalbiuose, elektriniuose muzikos instrumentuose. Nomexas yra giminingas Kevlarui, tačiau yra ne toks tvirtas. Nomexo stiprybė – atsparumas karščiui.
Nomexas yra sintetinis, tačiau skirtingose partijose gali pasitaikyti kokybinių skirtumų, todėl mėginiai yra nuolat testuojami. Laboratorijoje Nomexo skiautės privalo 10 sekundžių atlaikyti 300-400 laipsnių pagal Celsijų temperatūrą. Tik atlikus šiuos testus siuvamos lenktynininkų ir aptarnavimo juostos meistrų aprangos.
Įprastą „Formulės 1“ standartus atitinkantį kombinezoną sudaro keturi Nomexo sluoksniai. Pasiūtas kombinezonas privalo būti itin kokybiškas – kai temperatūra išorėje pasiekia 6-8 šimtus laipsnių, kostiumo viduje ji net 11 sekundžių negali perkopti 41 laipsnio ribos. Juk minėjome, kad Nomexas yra tarsi iš fantastinio filmo pasiskolinta medžiaga. Apskaičiuota, kad vairuotojas Nomexo kostiume net 11 sekundžių gali išgyventi 840 laipsnių karštyje.
„Formulės 1“ lenktynininko kombinezonas turi užtrauktuką. Jis ne tik privalo būti visiškai atsparus liepsnai, bet dar ir negali perduoti karščio lenktynininko odai. Ant kiekvieno peties yra po stiprią rankeną – antpečius primenantys antsiuvai yra skirti vairuotojų gelbėjimui. Jie privalo būti labai tvirti – reikalavimuose nurodyta, kad šios rankenos turi atlaikyti lenktynininko ir jo sėdynės svorį. Įvykus avarijai vairuotojas gali būti ištrauktas iš bolido net neatsegus jo saugos diržų. Galiausiai, net siūlės privalo būti visiškai atsparios liepsnoms.
Vairuotojo pirštinės taip pat yra pagamintos iš kelių Nomexo sluoksnių, tačiau delno pusėje yra ir šiek tiek odos. Ji padeda geriau apčiuopti vairą bei mygtukus. Po kombinezonais vairuotojai dėvi apatinį nedegių rūbų sluoksnį.
Visi šie sluoksniai privalo būti laidūs orai, nes kitaip lenktynininkas peršlaptų. Lenktynių metu vairuotojas gali prarasti tris kilogramus skysčių, todėl svarbu, kad prakaitas garuotų ir lenktynininkas jaustųsi patogiai.
