Į varžybas dalyvius ir žiūrovus kviečiantis ASK „Vilkyčiai“ vadovas Kazimieras Gudžiūnas tvirtina, kad lenktynininkų čia vėl lauks idealiai paruošta trasa bei dalyvių parkas, o žiūrovai galės išvysti visą autokroso varžybų grožį. Dalyvių, kaip ir visada, lauks piniginiai bei rėmėjų įsteigti prizai.
Tiesa, prieš šias varžybas Kazimieras Gudžiūnas, kuris vadovauja ne tik Vilkyčių klubui, bet ir Lietuvos automobilių sporto federacijos Kroso komitetui, viešoje erdvėje paragino dalyvius susirūpinti savo automobilių išvaizda, kad autokrosas taptų patrauklus ne tik į trasas atvykstantiems žiūrovams, bet tuo pačiu ir sportininkams taptų lengviau privilioti partnerius.
Anot Kazimiero Gudžiūno, ši jo replika kai kurių sportininkų buvo klaidingai interpretuota. Vadovas nenuvertina nė vieno dalyvio ir neskirsto jų pagal finansines galimybes, tačiau rekomenduoja neapleisti savo technikos ir siekti, jog automobiliai nebūtų ruošiami tik tam, kad atitiktų pačius minimaliausius deklaruojamus techninius reikalavimus.
„Taisyklės ir reikalavimai ir taip jau yra supaprastinti, tačiau kai kurie sportininkai ir varžybų organizatoriai nesugeba ar nenori skirti laiko tvarkingam automobilio paruošimui, minimalios trasos kokybės įvedimui. Daugelis kalba, kad nėra tam pinigų. Jų pritraukti galima iš rėmėjų – tačiau rėmėjams pritraukti reikalingas bent kažkoks patrauklumas akiai, ar tai pačios technikos, ar renginio. Jei sportininkui pakanka iš rėmėjo 100 eurų kelioms varžyboms ar visam sezonui, tada gal ir užtenka, kad jis pravežiotų rėmėjo lipduką, tačiau jei žengti laipteliu aukštyn – čia reikia šiek tiek investuoti laiko ir apmąstymų“, – teigė Kazimieras Gudžiūnas.
Viešojoje erdvėje po Kazimiero Gudžiūno pasisakymo taip pat pasipylė diskusijos ir apie kitus kroso varžybų trūkumus. Sportininkai prisiminė sezono pradžioje Latvijoje įvykusias, bet į lietuvišką įskaitą taip pat įtrauktas ralio kroso varžybas, kurios sukėlė šurmulį sportininkų gretose dėl naudojamų padangų.
„Su Latvijos Federacijos atstovais dar žiemą buvo aptartas Baltijos taurės reglamentas. Dėl padangų bei kuro naudojimo buvo sutarta, kad visi važiuoja pagal savo šalies reglamentus, t.y. lietuviai Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje važiuos pagal Lietuvos reikalavimus. Prieš varžybas paklausus patikslinti nuostatus, Latvijos atstovai nustebino jau kitokiomis kalbomis. Net Latvijos kroso komiteto atstovai, kalbėję su organizatoriais po kelias valandas jų neįtikino dėl laisvų padangų. Dėl taškų – deja, bet po Vilkyčių varžybų buvo pastebėta klaidų komandinėje įskaitoje. Jas išsiaiškinus, vėliau pastebėta ir dar keletas klaidų dalyvių taškų skaičiavime. Todėl rezultatai nebuvo pateikti, kad neklaidinti sportininkų. Dėl 1-ojo etapo įskaitos – lasf.lt tinklapyje yra skiltis, kur skelbiami Kroso komiteto posėdžių protokolai, kuriuose galima rasti daug aktualių sprendimų“, – tvirtino K.Gudžiūnas.
Pasak Kazimiero Gudžiūno, sportininkai neturėtų įsižeisti ir dėl to, jog jie kartais pavadinami „benzingalviais“. Iš angliško „Petrolhead“ termino į lenktynininkų žodyną atkeliavęs žodis nėra neetiškas ar įžeidžiantis – priešingai, tai liudija apie atsidavimą automobiliams, lenktynėms, adrenalinui ir benzino kvapui.
Šia gaida Kazimieras Gudžiūnas sportininkus ragina visus savo pastebėjimus ir konstruktyvią kritiką išsakyti Kroso komitetui ir sėsti prie derybų stalo diskusijai, o ne interpretuoti pasisakymus viešojoje erdvėje, bei intrigas perkelti į trasą, o ne interneto komentarų skiltis.
