Iš esmės „4x4 propaganda“ nesiskiria nuo paprastų orientacinių varžybų, principas tas pats – surasti kuo daugiau kontrolės punktų ir į juos nuvykti. Skirtumas čia – užduočių pateikime ir jų vietose.
Reguliariai bendraujant su daugelio automobilių sporto renginių organizatoriais, nesunkiai pavyko sužinoti apie šias varžybas dar prieš pirmąjį jų etapą. Prieš ketvirtąjį, gavus skambutį iš kolegos su kvietimu dalyvauti, teigiamas atsakymas iš lūpų išsprūdo be didesnių pastangų. Laukia įdomi diena.
Šeštadienio rytas, renkamės restorane tarp Vilniaus ir Trakų. Apžiūrim būsimąjį varžybų automobilį – „Nissan Navara“. Keturi varomi ratai, dyzelinis variklis, automatinė pavarų dėžė ir 23 cm prošvaisa.
Į visureigį sulipa keturi žmonės („Nissan“ komunikacijos vadovas Baltijos šalims Mindaugas Plukys, 98.lt ir „Keturi ratai“ žurnalistai Vytautas Pilkauskas ir Egidijus Babelis bei šių eilučių autorius, 15min žurnalistas Paulius Sviklas), vienas kurių užsiima vairavimu, o trys draugauja su telefoninėmis navigacijomis. Nors „Google Maps“ yra nepamainomas dalykas bet kurioje pasaulio vietoje, kai kuriuose Lietuvos miškuose net ir ji buvo bejėgė. Kaip ir telefono ryšys, bet apie jį – vėliau.
Varžybų principas yra surasti ir bet kokia tvarka aplankyti kuo daugiau organizatorių parengtų kontrolinių taškų. Jų iš pradžių parodoma dvidešimt, dar po kelis į „Facebook“ puslapį įkeliama kas valandą. Aplankei tašką – nusifotografuoji su ekipažo numeriu, įkeli nuotrauką į organizatorių parengtą „Facebook“ puslapį ir važiuoji kito taško link.
Tuo pačiu metu galima stebėti visų konkurentų judėjimo kryptis, tad galima spėti, kurių objektų link jie važiuoja. Tai itin svarbu, nes į kontrolinį punktą atvykti verta tik dviems ekipažams – trečias už tai taškų nebegaus. Sistema atrodo gana paprasta.
Taškai užšifruoti trimis būdais. Pirmas – konkrečios vietos nuotrauka ir jos koordinatės (arba apytikslė nuoroda žemėlapyje), tokių buvo daugiausia. Pirmas ekipažas, įkėlęs savo nuotrauką prie vieno kontrolinio punkto, gauna 2 taškus, antras – vieną.
Antras – judantis mobilus taškas, kurio vietą galima matyti žemėlapyje ir bandyti jį „pagauti“. Problema – jis pasirodo 3 kartus žaidimo metu ir „gyvai“ būna tik pusvalandį. Tačiau už jo „pagavimą“ ir nusifotografavimą greta skiriami 4 taškai.
Trečias pavadintas „Crazy point“ ir jo net aprašymas buvo per sudėtingas 90 proc. dalyvių. Tačiau už jį skiriama 10 taškų.
Kadangi „Crazy point“ aprašyme vartoti žodžiai „azimutas“ ir dar keli panašūs, kurių reikšmę kiekvienas ekipažo narys galėtų suvokti tik padedant „Google“, nusprendėme apsiriboti paprasčiausių taškų paieška ir, atsiradus progai, surasti mobilų tašką. „Suradom“.
„Paprastus“ taškus rinkti nesudėtinga. Organizatoriai paviešina koordinates, kurias belieka suvesti į navigaciją ir važiuoti ieškant fotografuotino objekto. Norint pasiekti tuos objektus, kartais tenka pervažiuoti brasta, pasivažinėti navigacijai nežinomais miško keliais ar žvyrkeliais, tačiau didžioji dalis kelių – asfaltuoti.
Kadangi organizatorių parengti kontroliniai punktai išdėstyti dideliu perimetru, maždaug tarp Vilniaus, Aukštadvario, Valkininkų ir Jašiūnų miestų, tad tinkamas maršruto planavimas – kur kas svarbesnė veikla už vairavimą. Juolab kad tų pačių objektų paieška užsiima apie 20 ekipažų, o vertinami tik pirmi du objektą suradę ekipažai.
Grįžkim prie mobilaus taško paieškos. Vienu metu atrodė, kad rasti jį pavyks, tik besekant dingo GPS sekimo prietaiso ryšys ir teko įvažiuoti į vietą, iš kurios kelias – tik „ant šlipso“ ir atbulomis.
Įdomiausia, kad apie šią vietą buvo pamiršę ne tik organizatoriai („kaip jūs radot čia juodžemio – daug čia esam važiavę, tai tik smėlį matėm“), bet ir mobilaus ryšio tiekėjai. Abiejų problemų sprendimai buvo glaudžiai susiję, nes pagalbą išsikviesti kažkaip reikėjo. Tokiu atveju ekipaže pravartu turėti medžiais karstytis galintį žmogų – pakilus kelis metrus nuo žemės, galima ne tik paskambinti, bet ir feisbuką patikrinti.
Tiesa, jau atvykus pagalbos ekipažui, supratome, kad lipimas į medį nebuvo reikalingas – organizatoriai prieš varžybas į kiekvieno dalyvio ekipažą įdeda sekimo įtaisą ir gali matyti visus automobilius realiu laiku. Pamatę, kad kažkuris dalyvis sustojo ilgesnį laiką vienoje vietoje, jie suvokia to sustojimo priežastį. Tą patį prietaisą jie naudoja ir dalyvių greičio stebėjimui – jį viršyti neverta, nes gausi baudą.
Per valandą trukusį įklimpimą ir dar penkias valandas važinėjimo bei taškų šifravimo susukome daugiau nei 250 kilometrų, didžiąją dalį kurių sudarė asfaltuoti keliai. Žvyrkeliai ir miško keliai reikalingi tik privažiuojant prie konkrečių taškų, tačiau daugelis jų įveikiami ir „žemiškesniais“ automobiliais: pavyzdžiui, nugalėtojų ekipažas iš Latvijos dalyvavo „Nissan Qashqai“ visureigiu, o tarp dalyvių buvo ne vienas „Subaru Forester“ bei „Impreza“ automobilis. Vienintelis reikalavimas automobiliui – keturi varomi ratai. Ar tai būtų „Toyota Land Cruiser“, ar „Subaru Jimny“, jokio skirtumo.
Mūsų ekipažo rezultatas? 2 vieta „Nissan“ automobilių klasėje. #Smagu. Ir norisi dalyvauti dar.
