Renginio tikslas buvo mažinti socialinę neįgaliųjų atskirtį ir aplankyti gamtoje esančius įdomius objektus, prie kurių neįmanoma arba sudėtinga privažiuoti neįgaliojo vežimėliu, o važiavimas keturračiais sudaro galimybę patekti net prie sunkiausiai pasiekiamų objektų. Važiuoti buvo planuojama tvarkingai ir atsakingai, rodant pavyzdį visiems žmonėms, kaip elgtis su keturračiu nedarant gamtai žalos.
Šiais metais neįgalieji su bendražygiais ant keturračių turėjo galimybę nusikelti atgal į istoriją ir keliauti partizanų keliais – aplankė Drapakampio mišką Zapyškio seniūnijoje, Gairiakalnio aikštelę, įrengtą Raudonplynio kraštovaizdžio draustinyje, aukščiausioje Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijos vietoje (96,1 m. virš Baltijos jūros lygio). Tai vieta, kur reljefas išraižytas žemyninių kopų. Kito tokio kraštovaizdžio Kazlų Rūdos girioje nėra.
Taip pat aplankyta Liepa motinėlė – viena seniausių liepų Lietuvoje. Tai valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas – vieno kamieno medis, pagal kurio apimtį (8,4 m) šis medis tituluojamas storiausia liepa Lietuvoje. Ji auga vidury Braziūkų kaimo, šalia pagrindinės gatvės, atskirai nuo kitų medžių.
Vienas iš pagrindinių renginio organizatorių ir entuziastų Remigijus Gančierius masino visus savo istorijomis apie aplankytus gražiausius Lietuvos kampelius, numatomus maršrutus bei įveiktus iš pažiūros neįveikiamus kalnus. Dar nesibaigus šiai kelionei visi nekantriai klausinėjo, ką dar gražaus galima pamatyti Lietuvoje. Kaip pats Remigijus sakė, galėtų įspūdžiais ir patirtimi dalintis iki ryto, bet dar reikia pabaigti suplanuotą kelionę. Artimiausias „Bekelės vilkų“ žygis – 39 etnografinių Lietuvos kaimų apvažiavimas keturračiais.
Kad ši kelionė buvo įsimintina, atspindi ir renginio dalyvių pasakojimai.
„Dalyvavau jau 3 kartą ir sakau, kad įspūdis išlieka kaip ir pirmąkart. Maršrutas netrumpas, pamačiau žvyrkelių, miško keliukų ir „arimų“. Važiuojant stabtelėdavome prie kiekvieno partizanų paminklo, o taip pat matėme ir apleistą kaimą vos su keliais trobesiais. Prie piliakalnio, vidury miško buvo keista matyti išdegusią žemę ir apdegusius medžių kamienus.
Kaip ir praėjusius kartus, taip ir šįkart važiavau su Vytu. Kelionės metu buvo galima ir į šonus pasižvalgyt, bet didžiąją kelionės dalį teko tvirtai laikytis. Labai ačiū Vytui, už pralėkimą žvyrkeliu su vėjeliu, už „jojimą“ per miško duobėtus keliukus. Ačiū ir „Bekelės vilkams“, kad organizuoja ir suteikia tokia galimybę pamatyti ir pajausti tai, ko tikrai niekaip kitaip nepavyktų. Dar dėkoju ir stovyklautojams, kurie liko ir išvirė žiauriai gerą sriubą ir iškepė šašlyką. Dar kartą ačiū visiems, ko nepaminėjau ir tikiuosi pasimatyt „Ant 4 ratų 2020“ renginyje“, – kalbėjo renginio dalyvis Rytis.
Agnė ir Haroldas labai džiaugiasi „Bekelės vilkų“ vyrukais, kurie savo brangų laiką skiria neįgaliems žmonėms. Jauna šeima dalyvavo pirmą kartą ir patyrė neišdildomų įspūdžių keliaujant keturračiais miško takeliais.
„Buvo taip šaunu, kad norėtųsi dalyvauti kiekvieną kartą, kai tiktai vyks šis renginys. Dar esame labai dėkingi už organizatorių surengtus pietus. Mums labai patiko, kad „Bekelės vilkų“ vyrukai moka leisti laiką gamtoje su šeimomis. Tariame didelį ačiū visiems“, – sakė Agnė ir Haroldas.
Oskaras ir Edita šiame renginyje „Ant 4 ratų“ dalyvavo pirmą kartą. Šeima džiaugiasi patirtais įspūdžiais.
„Buvome labai svetingai sutikti – visur besišypsantys žmonės, visi nekantrauja arba patirti keturračių nuotykį, arba suteikti neįgaliąjam progą pasimėgauti šia pramoga. Pastarieji buvome ir mes, atsivežę į renginį savo neįgalų giminaitį. Jam labai patiko pabūti šioje draugijoje, pirmą kartą miško keliukais pasivažinėti keturračiu. Įspūdžiai tik patys geriausi. Renginys suorganizuotas puikiai, poilsiavietė miške fantastiška, net pripučiamas batutas vaikams buvo. Ačiū organizatoriui Dariui, jo šeimai, Remigijui ir visai komandai“, – kalbėjo dalyviai.
Renginys „Ant 4 ratų 2019“ be partnerių nebūtų toks pavykęs ir toks ypatingas. Renginio dalyviai dėkoja ATV klubui „Bekelės vilkai“ už puikų kolektyvą ir galimybę keturračiu pažinti Lietuvą, kompanijai „Motorider“ už puikiausią kavą ir arbatą bei saldumynus, Skaisčiui Bieliauskui už paruoštas padėkas šios kelionės dalyviams, įveikusiems iššūkį „Ant 4 ratų“, Ringaudų seniūnui už Barsukynės stovyklavietę, už skaniuosius kąsnelius kavinei „Pilnas Samtis“, taip pat „Baltijos kontaktams“ už bendradarbiavimą organizuojant renginį.
„Mes džiaugiamės galėdami prisidėti prie šio renginio, į kurį mūsų keturratininkai atvyko iš įvairiausių Lietuvos kampelių. Tačiau didžiausia padėka už tai, kad šis renginys vyksta, turėtų būti skirta Dariui Čirvinskui-Faziukui. Jis, prieš keturis su puse metų tapęs neįgaliuoju, vos po pusmečio sumanė gegužės viduryje organizuoti tokią pramogą neįgaliesiems su keturračiais. Jis vienas iš aktyviausių mūsų klubo narių.
Šįkart mane nustebino neįgaliųjų nuotaika – jie visi buvo dulkini, purvini, pavargę, bet visi šypsojosi. O keturratininkų veiduose matėsi atsakomybė juos vežti, kad nenukristų, neužsigautų. Važiavome 70 kilometrų maršrutą. Buvo šimtas procentų miško keliukų. Dar taip lėtai nesame važiavę, todėl ir patys daug ką pamatėme, ką šiaip įprastai pralekiame greitai net nesidairydami.
Taip pat sugalvojome tokį kaip ir iššūkį neįgaliesiems. Su vežimėliu, aišku su pagalba, pakilti į piliakalnį. Kažką nešėme, stūmėme, tempėme. Tai buvo iššūkis tiek mums, tiek jiems patiems. Ne visi, tačiau kai kurie neįgalieji ryžosi pasiekti piliakalnio viršūnę. Galiu užtikrinti, kad šitie renginiai tikrai vyks ir kitais, ir dar kitais metais“, – kalbėjo ATV klubo „Bekelės vilkai“ vadovas Remigijus Gančierius, kurio artimiausias projektas – turas keturračiais per Lietuvą, lankant etnografinius kaimus.
