Apsuptas būrio žurnalistų lenktynininkas pasakojo apie naująją techniką, komandą, tikslus, siekius, sėkmę ir dar daug kitų svarbių dalykų.
– Dėl pasikeitusių „Toyota“ komandos planų automobilio teko laukti šiek tiek ilgiau. Papasakokite daugiau apie naująjį „Toyota Hilux“, kuriuo lenktyniausite.
– Per metus buvo nelengva susiorganizuoti naujo tipo techniką. Tai – geriausia ką Lietuvos dydžio šaliai atstovaujantys lenktynininkai gali turėti. Šis automobilis gerokai konkurencingesnis. Pasaulis per vienerius metus technologijų prasme stipriai pasistūmėjo į priekį. Tačiau mes jį vejamės. Mūsų lūkesčiai yra tokie – padaryti geriausia, ką mes galime padaryti.
Nusiteikimas yra nespausti akceleratoriaus iki dugno, padaryti kuo mažiau klaidų.
Jeigu kalbėtume apie šių metų moto, koks yra mūsų nusiteikimas, tai jis yra nespausti akceleratoriaus iki dugno, padaryti kuo mažiau klaidų. Šis sezonas mums buvo pakankamai neblogas, mes esame laimėję lenktynių ir visos jos buvo ne dėl to, kad mes buvom patys greičiausi, bet dėl to, kad darėme mažiausiai klaidų. Dabar taip pat turėtume padaryti.
– Kuo šis automobilis yra geresnis už ankstesnį, kurį pardavėte Kinijos komandai?
– Jis turi galingesnį variklį, visų ratų nepriklausomą pakabą, pats yra technologiškesnis. Šį automobilį galima greičiau aptarnauti trasoje. Jeigu važiuojant lūžta pusašis, mes jį galime vietoje pasikeisti ne per 40 minučių, bet per septynias. Jeigu nutrūksta stabdžių vamzdelis, turime galimybę atjungti vieno ar kelių ratų stabdymą ir padaryti taip, kad automobilis važiuotų stabdomas tik dviejų ratų.
– Kiek arklio galių išvysto šio automobilio variklis?
– Automobilis turi apie 380 – 400 arklio galių. Bet dabar įsigaliojo naujos taisyklės, kurios skelbia, kad benzininio variklio restriktorius gali būti vienu milimetru platesnis, o dyzelinių – vienu milimetru mažesnis. Dėl šios priežasties manau, kad Dakaro metu mūsų automobilis išvystys apie 430 arklio galių (restriktorius – maždaug 38 mm skersmens ertmė, kuri reguliuoja oro patekimą į cilindrus, susidarant sprogstamam oro-kuro mišiniui).
Tokiu būdu yra apribojama visų automobilių galia, kad ji nekiltų iki pavojingos ribos.
– Automobilį gavote palyginti vėlai, kas labiausiai neramina?
– Labiausiai šiuo metu neramina paruošimo lygis – jį turėjome gauti visiškai naują, bet gavome dėvėtą... Tikriname, kaip tiksliai ir ar tinkamai jis atstatytas. Turime sulaukti inžinieriaus, kuris dar papildomai turės sukalibruoti kai kuriuos mechanizmus. Penktadienį bandysime automobilį karjere, po to žinosime daug daugiau.
– Kaip vyksta automobilio testai ir kur?
– Bandymai vyks Gariūnų karjere. Nors laikas pasiruošimui ir sutrumpėjo, tačiau mes vistiek turime 24 valandas paroje, kurias stengsimės išnaudoti.
– Kokius pratimus atliekate bandymų vietoje?
– Tai yra įvairūs reguliavimai. Pirmiausia, turime įsitikinti, kad visos sistemos automobilyje veikia nepriekaištingai. Taip pat mes turime sureguliuoti techniką pagal važiavimo režimą ir automobilio svorį. Nes ilguose ruožuose, priklausomai nuo komplektacijos, jis gali kisti apie 0,5 tonos.
– Prieš kunigui pašventinant automobilį jūs teigėte, kad žmogus planuoja ir visata juokiasi. Kodėl nesakėte labiau įprasto tokiu atveju žodžio Dievas?
– Ar aš esu religingas? Jeigu mes išplečiame Dievo sampratą iki Visatos, tai tada taip. Taip kaip šios tiesos parašytos tam tikrose knygose, man nėra priimtina. Bet aiškiai matau Visatoje egzistuojančius dėsnius.
– Minėjote, kad jūsų svajonė patekti į greičiausių penkioliktuką. Kiek tai yra įgyvendinama ir ko reiktų šiam tikslui pasiekti?
– Esu sau davęs pažadą nešnekėti apie tikslus... TOP 15, manau, būtų geriausia, kas mums galėtų nutikti, jeigu nedarysime daug klaidų. Tačiau visai nepadaryti klaidų Dakare yra beveik neįmanoma. Mūsų tikslas – kad jų būtų kuo mažiau, kad nedarytume didelių klaidų. Sausio 14-tą dieną viskas bus daug aiškiau.
– Kaip vertinate šių metų trasą?
– Yra du pagrindiniai aspektai, kuriuos reiktų žinoti. Paragvajuje mus pasitiks didelis karštis ir drėgmė. Bolivijoje būsime dvi paras, o ji yra aukštai – apie 3,5–5 kilometrus virš jūros lygio. Tai yra ne tik didelis iššūkis žmonėms, tačiau ir technikai.
– Pernai jūsų Vytį puošė 1042 gerbėjų nuotraukos. Ar šiais metais taip pat vešitės fanus panašiu būdu?
– Kai manęs klausia, kokio dydžio yra mūsų komanda, aš visą laiką atsakau: Dakare mūsų bus 16 žmonių, ruošiantis Dakarui mums padeda apie 200 įvairių sričių specialistų. Ant Vyčio praeitais metais drauge „keliavo“ apie 6500 žmonių, kurie gali pasigirt, kad kartu įveikė Dakarą. Lietuvoje apie 70 proc. žmonių domisi Dakaru, o tai sudaro dar kokius 2 milijonus gyventojų.
Visai netrukus mes paskelbsime šios akcijos pradžią ir visi, kurie norės kartu įveikti Dakarą, galės tai padaryti. Koliažą iš visų nuotraukų aš savo rankomis asmeniškai klijuosiu ant automobilio.
– Daug kalbėjote apie tarptautinius Lietuvos ir Lenkijos santykius, apie kultūrų bendrumą. Kaip pasveikinsite kolegą šturmaną Sebastieną Rozwadowskį su Lenkijos nepriklausomybės diena jau rytoj, penktadienį?
– Sebastianas penktadienį bus automobilio bandymuose. Tad Lenkijos nepriklausomybės dieną švęsime sunkiai dirbdami vardan to, kad vėliau būtų gerai.
