TAIP PAT SKAITYKITE: Penktadienį 11 val. 15min studijoje lankysis lenktynininkas Benediktas Vanagas. Klausimus siųskite jau dabar gazas@15min.lt.
Pats B. Vanagas neišsižadėjo anksčiau pacituotos ministro Lino Linkevičiaus frazės, kad liūdėti ir būti nusiminusiam yra neprofesionalu. Benediktas nestokojo optimizmo ir panašu, kad rankų nuleisti neketina.
– Jūs esate nusiminęs?
– Ne, jeigu šnekame apie nusivylimą, tai kaip teigė Linas Linkevičius BBC laidoje „Hard talk“, nusiminti yra neprofesionalu. Jeigu tu važiuoji į karą, būtų mažų mažiausia keista, kad nustebsi ar nusiminsi dėl to, jeigu tave sužeis.
Dakaro ralis yra sudėtingiausios lenktynės, kuriose nefinišuoja 50 procentų dalyvių, tad nusiminti dėl nepasiekto finišo būtų tikrai neprofesionalu. Taip jau nutinka gyvenime.
Žinoma, nefinišuoti penktą kartą iš eilės yra labai nesmagu. Į galvą lenda daug filosofinių minčių, bet gyvenimas tęsiasi ir mes keliaujame į priekį.
Sprendimas dalyvauti pasaulio ralio maratonų taurėje brendo jau gerokai seniau. Kadangi Dakaro neįveikėme, tai buvo toks kaip paskutinis šauktukas, kuris reiškė sprendimą startuoti minėtose varžybose.
Šios lenktynės yra tikrai ne mažesnis iššūkis negu Dakaras. Pasaulio ralio maratonų taurė susideda iš 11 etapų, kurie vyksta trijuose žemynuose, tad ten iššūkių turėsime tikrai nemažai.
– Benediktai, ar tai reiškia, kad kitais metais Dakaro lenktynėse nebestartuosite?
– Tai nieko nereiškia. Nežinau. Šiuo momentu į šį klausimą neturiu atsakymo. Mūsų planas buvo penki Dakarai. Jį įvykdėme 80 procentų – pasiekėme keturis finišus iš penkių. Kai mintys susigulės, pasakysim. Savo garsiąją frazę (Dakaras baigėsi, Dakaras prasideda – aut. past.) pasakysiu tik tada, kai būsime galutinai apsisprendę.
– Iki kada vėliausiai susigulės tos mintys?
– Norint gerai pasiruošti Dakarui vienerių metų neužtenka. Manau, kad Dakaro organizatoriai balandžio pabaigoje turėtų paskelbti kitų metų trasą. Žinote, po kiekvienos nakties gimsta vis kitokių minčių. Save jau esu nustebinęs ne kartą, tad neneigiu, kad taip galėtų atsitikti ir dar kartą.
– Ar jau turėjote laiko pagalvoti apie šį Dakarą? Kaip jį trumpai apibūdintumėte?
– Šis Dakaras mums buvo trumpas, mes nespėjome patirti jo ritmo – spėjome tik įsivažiuoti. Pagal pradžią tai turėjo būti geriausias Dakaras mums.
Ką matėme pradžioje, buvo tai, kad šis Dakaras itin sudėtingas. Didžioji dauguma lyderių klydo jau nuo pat pradžių ir rikiuotė labai stipriai pasikeitė.
– Ar tai pats baisiausias Dakaras jums?
– Man pats baisiausias buvo pirmas, nes tada pridariau daugybę cirkų, o šis buvo tiesiog trumpas.
– Tai, kad nefinišavote, galima pavadinti nuostoliu. Ar yra piniginė jo išraiška?
– Piniginė išraiška yra beveik viskas. Lenktynėse ar bet kokiame sporte yra taip, kad jei tu finišuoji, tu įgauni patirties. Jeigu nefinišuoji, tik išmeti pinigus, nes patirties nesukaupi.
Beveik visi kaštai, apie 90 procentų, yra patiriami prieš lenktynes. Visi startiniai mokesčiai jau sumokėti, dalys nupirktos, logistika ir visa kita jau kainavo. Netgi benzinas, kuris yra aviacinis, jau buvo nupirktas ir už jį sumokėta iš anksto, taigi vien tai komandai kainavo 20 tūkst. JAV dolerių. Taip yra ir nieko nepadarysi.
– Kiek komandai atsieis pasaulio ralio varžybos?
– Manau, kad šios varžybos yra šiek tiek brangesnės už Dakarą, jeigu kalbame apie visus 11 etapų. Mes to biudžeto dar neturime. Daug kas galvoja, kad pas mus lyja pinigais, tačiau taip tikrai nėra.
Mūsų tikslas dabar yra nuvažiuoti pirmus keturis etapus. Tačiau aš nesu tikras dėl etapo Rusijoje. Visgi norėčiau, kad spėtume techniką atsigabenti iki starto.
Planuojame atvažiuoti į Rusiją, tada persikelti į vidurio rytus – startuoti dviejuose etapuose Emyratuose ir viename Katare. Tokiu atveju būsime pravažiavę keturis etapus iš vienuolikos ir pagal tai, kokia bus turnyrinė lentelė, galvosime, ar vyksime toliau į penktą etapą Kazachstane.
Kazachstanas yra toli nuo Emyratų ir Kataro, taigi skaičiuosime pinigus ir žiūrėsime, ar dalyvausime kituose etapuose.
– Ar pasaulio ralio maratonų taurės varžybose važiuosite su Sebastianu?
– Na, to mes turėtumėme paklausti paties Sebastiano, tačiau manau, kad taip, važiuosime drauge. Kartu su Sebu įgavome daug karčios patirties, todėl manau, kad mūsų ateityje laukia šviesesni puslapiai.
– Ar stebite Antano Juknevičiaus pasirodymą?
– Aš bendrai stebiu viską, kas vyksta Dakare, ir tuo pačiu seku Antano pasirodymą. Antanas demonstruoja ramų tempą ir manau, kad šiais metais jam tai padės sugeneruoti rezultatą.
– Jūsų nuomone, ar organizatoriai nepersistengė vis keisdami trasas, atšaukdami etapus ir pan.?
– Manau, kad Dakaro organizatoriams tai nėra ramus metas. Vienas dalykas yra suplanuoti trasas, tačiau kokį kozirį išmes gamta, niekada negali žinoti. Dėl Pietų Amerikoje vykstančio gamtos efekto El Ninjo (neįprastas, necikliškas Ramiojo vandenyno ekvatorinės dalies vandenyno srovių pasikeitimas – aut. past.) organizacinis darbas tampa itin sunkus.
Dėl El Ninjo į žemyną ateina nelauktos sausros, po jų seka didžiulės liūtys. Kada tu papuoli į tą visą mėsmalę, supranti, kad mes visi esame labai stipriai priklausomi nuo gamtos.
Tą dieną, kai dykumoje keitėme pavarų dėžę, mus užklupo didžiulė smėlio audra. Vos po kelių valandų ją pakeitė didžiulė liūtis. Matydami pusantro metro siekiančias upes, kurios susidarė tau prieš akis, supratome, kad esame tik žemės kirminai ir prieš gamtą nepakovosime. Todėl ir organizatoriams yra labai sunku viską suplanuoti. Jeigu šių metų Dakare įvyks bent pusę visų planuotų greičio ruožų, bus labai gerai (šypteli).