„Vaizdų netrūks: šviesus gruntas, iš dalies smėlis, iš dalies priemolis. Bet pastarasis gali būti labai skaudus. Jei kalbėtume apie kopas, jos iš pradžių bus nedidelės ir didės vėliau. Bet nebūtinai didžiausios kopos yra pavojingiausios“, – tikina lenktynininkas.
Pasak jo, dažnu atveju nedidelės kopos sportininkams reiškia didesnį pavojų nei didžiosios. Užtenka, kad saulė kybotų tiesiai iš viršaus ir nebūtų šešėlių, ir dalį mažesnių kopų sunku net pastebėti.
„Šuolis per kopas dažnu atveju labai pavojingas, nes smėlis tik atrodo minkštas, iš tiesų – tai kieta struktūra ir netikėtas šuolis gali reikšti atsitrenkimą automobilio nosimi, kas reikštų, jog nemaža dalis dalyvių, šitaip šokdami, gali apsiversti per automobilio priekį“, – vertina B.Vanagas.
Peru kopų klastą sportininkas 2013 m. yra išbandęs savo kailiu „būtent tose kopose, kurios kartais atrodo labai nepavojingos“. Tąkart jam teko ne kartą verstis su savo automobiliu, tad džiugu, jog viskas baigėsi sėkmingai. Šiemet padarytų klaidų B.Vanagas pasiryžęs nepakartoti, nors, tik nusileidęs Limoje, prisipažino, kad pro lėktuvo langą pamatytas šalies reljefas atgaivino daug prisiminimų.
„Tąkart mes neįvertinome savo Dakaro ralio kaip varžovo“, – sakė jis.
