„Dar vieno Dakaro finišas.
Visų pirma, noriu pasveikinti visus Dakare dalyvavusius lietuvius, ne tik lenktynininkus. Šiame iššūkyje lietuviai ne tik aiškiai matomi sporto kategorijose, bet ir priima sporto sprendimus, prižiūri techniką, aptarnauja organizatorius bei gausiomis pajėgomis fiziškai stebi Dakarą Arabijos pusiasalyje.
Jei kalbame apie rezultatus, Dakare matau vieną svarbiausią įvykį nutikusį Lietuvai šiemet (ryte dar potencialiai buvo du įvykiai):
Tai – Arnas Paliukėnas. Gal ne visi supranta, bet Arno vadovavimas sporto komisarų kolegijai yra svarbus pripažinimas mūsų valstybei. Pasaulinio lygio mače pagrindinis arbitras yra lietuvis.
Gaila Roko, kuris paskutiniame greičio ruože prarado trokštamą beduiną, bet Jis tikras šaunuolis dėl demonstruoto stabilumo. Savo rezultatą tikrai galės parodyti ateityje.
Visi finišavę lietuviai surinko neįkainuojamą patirties bagažą. Nebaigę lenktynių privalės pasidaryti išvadas.
Mano fokusas Dakare – automobilių kategorija. Čia vyksta didžiausi mūšiai, sukauptos milžiniškos, tiek sportinės, tiek inžinerinės, profesinės pajėgos bei už nugaros stovintis kapitalas. Antra pagal konkurenciją – motociklų kategorija, bet čia atskiras pasaulis. Nors finansai čia gerokai mažesni, bet pačių atletų profesionalumas ir kompetencijos ypač aukštos (atletiškumas, navigavimas bei trasos „atidarymas“).
Kokį Dakarą šiemet dalyviams pasiūlė organizatoriai?
Dvejopas jausmas. Pirma Dakaro pusė buvo su tokiu organizatorių „jokeriu“, kad ginklus sudėjo net ir daugiausiai į šį Dakarą suinvestavę. Apie tai nesiplėsiu, nes apie pirmą Dakaro pusę rašiau per poilsio dieną.
Ar galima sakyti, kad antra iššūkio pusė buvo nuobodi? Ir taip, ir ne. Nuobodi, nes nebeliko kovos. Nenurašykime darbo, kurį reikia padaryti iki galo (kad ir Roko atveju). Bet beveik viskas buvo išspręsta pirmomis lenktynių dienomis.
Vienintelis Loebas kovėsi dėl teorinės galimybės laimėti. Kodėl teorinės? Nes pusantros valandos iki Nasero su „Toyota“ yra kaip iki mėnulio. Nesvarbu, kad esi devynis kartus pasaulio ralio čempionas.
Visiems kitiems Dakaro pradžios žvaigždės susidėliojo taip, kad nebebuvo, ką įrodinėti. Nebent buvo galima rizikuoti (sulaužyti automobilį ar patirti avariją) bei gauti dienos blykstelėjimą arba ankstesnį bilietą namo.
Kas laimėjo?
Vienareikšmiai „Toyota“ su keturiais „Hilux“ modeliais greičiausiųjų penketuke.
Nugalėjo strategiškai.
Nors galingiausias variklis šiuo metu ne jų. „Toyota“ parodė, kad maratone nugali kompleksiškumas ir strategija. Net jei neturi didžiausių finansinių resursų ar didžiausio arklių skaičiaus.
Naserui atskiras epitetas – jei geriausiu Dakaro strategu buvo galima vadinti Stephan’ą Peterhansel’į, nežinau ar Naseras jau nebėra perėmęs šio titulo sau.
Antri – vienareikšmiškai „Prodrive“. Du bolidai dešimtuke. Dakaro suvokimu jauna komanda, bet milžiniškas autosporto „know-how“ užnugaris.
Treti – „X-raid“ su nauju T1+ bolidu. Bet dėl didelio užimtumo (su Audi projektu) nesugebėję gerai ištestuoti bolido bei surinkti tinkamo kalibro vairuotojų.
„Audi“ šioje istorijoje atrodo keisčiausiai. Patirtis rodo, kad naujai į Dakaro žaidimą atėję koncernai su milžiniškomis investicijomis laimėti gali trečiajame sezone. Jei žiedų valdovai pasitrauks iš Dakaro po antrosios žaidimo serijos, panašu, kad bus nesuvaldę savo lūkesčių kalendoriuje.
45-asis Dakaras baigėsi. Tegyvuoja 46-asis!“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė Benediktas Vanagas.
