Laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbiai su šiuo metu Pietų Amerikoje vykstančiame Dakare dalyvaujančiais Lietuvos lenktynininkas Benediktu Vanagu ir Antanu Juknevičiumi.
– Trečiadienį baigėsi 10 Dakaro etapas. Turėjote nenumatytų problemų. Benediktai, papasakokite kaip viskas vyko?
Dakaras įprastai yra asocijuojamas su smėliu, bet Pietų Amerikoje yra kur kas įvairesnė gamta ir čia yra gerokai sudėtingiau, negu visur kitur
B. Vanagas: Iš tiesų tai buvo viena įdomiausių Dakaro dienų, bet tuo pačiu – ir viena sudėtingiausių. Galų gale gavome smėlio. Dakaras įprastai yra asocijuojamas su smėliu, bet Pietų Amerikoje yra kur kas įvairesnė gamta ir čia yra gerokai sudėtingiau negu, visur kitur. Nors greičio ruožas buvo ir ne labai ilgas, apie 300 km., bet vidutiniai greičiai buvo ganėtinai nedideli. Trasoje visi dalyviai užtruko tikrai nemažai laiko.
Smėlis buvo labai įvairus: ir sausas, ir šlapias, ir labai klampus, ir kietas, ir su akmenimis, uolomis, dar – kopos. Buvo tikrai puiki diena. Nenumatytos aplinkybės buvo tos, kad greičio ruožo metu buvo smėlio audra. Kai vienu momentu sustojome ir pradarėme duris, jas paprasčiausiai išplėšė vėjo gūsis. Vėjas milžiniškas, durys nuskrido. Tai tokia graudžiai juokinga situacija. Teko tvirtinti duris atgal į savo vietą ir tai, aišku, užtruko tam tikrą laiką.
– Jūs finišavote 21-as, Antanas Juknevičius – 17-as. Jaučiate spaudimą iš Antano?
B. Vanagas: Aš pirmiausiai džiaugiuosi už lietuvius, kurie vis dar yra Dakare. O dėl spaudimo... Tarp mūsų yra 4 val. skirtumas trasos įveikimo laike, tai manau, kad vakarykštis rezultatas esmės nesudaro. Bet aš bet kuriuo atveju linkiu Antanui sėkmės ir noriu, kad jis dar aukščiau palypėtų turnyrinėje lentelėje.
– Apskritai kalbant apie konkurenciją, jūsų viešai deklaruotas tikslas jau po pirmojo etapo, kai įvyko incidentas dėl išbėgusios karvės, – dvidešimtukas, o Antano Juknevičiaus vienas iš deklaruotų tikslų – jūs. Tokia gana įdomi situacija, kad antras lietuvių ekipažas savo tikslu laiko aplenkti pirmąjį ekipažą. Kaip pats tai vertinate?
B. Vanagas: Aš galvoju, kad kiekvienas gyvenime turi visokiausių savų tikslų. Man labai sunku komentuoti, galiu kalbėti tik apie savus tikslus. Mūsų tikslai yra padaryti geriausia, ką galime. Norėtųsi pagerinti rezultatą, kurį pasiekėme pernai. Esame per vieną poziciją nuo šio fakto. Liko dar trys dienos – 1000 km greičio ruožas. Taigi dar tikrai gali visko nutikti. Iš tiesų sausio 16 d. viską žinosime labai tiksliai.
– Kol kas esate 23-oje pozicijoje. Nesitikslinote, gal tai vėl yra geriausias rezultatas tarp ne gamyklinių, arba, kaip sako organizatoriai – amatininkų – komandų?
B. Vanagas: Prieš mane yra dar turbūt pora ar trejetas lenktynininkų, kurie yra iš privačių komandų. Dar tikslių rezultatų neturime, mus turbūt skiria apie 45 min., gal valanda. Greičio prasme, manau, kad esame ganėtinai neblogoje situacijoje ir mes esame greitesni. Bet dėl tam tikrų nenumatytų aplinkybių, turime greičio ir laiko nenaudą savo sąskaitoje. Pamatysime. Dar 1000 km, tai šiek tiek luktelkim.
– Benediktai, bet kuriuo atveju, pirmajame etape užėmęs 61 vietą, kai gerokai aplamdėte automobilį dėl į kelią iššokusios karvės, turbūt iš karto supratote, kad šis Dakaras bus kitoks? Pakilti iš 61 vietos – labai sunku.
Dabar esame pakankamai neblogoje situacijoje. Gerokai geresnėje, negu aš galvojau, kad būsime po incidento su karve
B. Vanagas: Tai buvo moraliai nemalonus nutikimas, aišku. Šiame Dakare iššūkių sulaukėme tikrai daugiau negu tikėjausi. Vėlgi, šis Dakaras – puiki galimybė dar geriau susipažinti su savimi, nes planuoji vienaip, o viskas vyksta ne pagal planą. Nepaisant to, mes vis tiek turime padaryti darbą. Turime sukąsti dantis ir toliau judėti į priekį. Manau, kad dabar, likus kelioms dienoms iki finišo, esame pakankamai neblogoje situacijoje. Gerokai geresnėje, negu aš galvojau, kad būsime po incidento su karve.
– Smėlio audra išplėšia duris ir fiziškai jauti, kaip senka laikas. Arba, kai atsitrenkėte į akmenį, dingo elektra, ieškojote tos jungties – vėl tirpsta laikas. Sakykite, kokios būna emocijos tokiose situacijoje? Keikiatės, rėkiat? Ką jūs darot?
B. Vanagas: Anksčiau būčiau reagavęs turbūt labai emocionaliai. Dabar, turint šiek tiek patirties, supranti, kad bet koks emocijų švaistymas yra tiktai energijos praradimas. Tokiais atvejais vyksta maksimali koncentracija ir rezultato siekimas.
– Liko tik trys dienos. Kokios jos bus, kaip pats manote?
B. Vanagas: Viskas labai priklauso nuo gamtinių sąlygų. Mes keliaujame Argentinoje, o tai yra be galo didelė šalis. Smėlio danga šiandien jau turėtų baigtis ir prasidės labai „techniški“ keliai, kurie mums irgi yra ganėtinai parankūs. Ketvirtadienį bus viena ilgiausių dienų – apie 500 km greičio ruožas. Paskui dar turėsime apie 300 km pervažiavimą iki bivako. Taip pat numatoma, kad tai bus viena karščiausių dienų, kai pavėsyje bus apie 40 laipsnių karščio. Bus karšta!
Smėlio danga šiandien jau turėtų baigtis ir prasidės labai „techniški“ keliai, kurie mums irgi yra ganėtinai parankūs
– Kokia jūsų taktika? Bandysite važiuoti maksimaliai greitai ir rizikuoti, kad tik aplenktumėte kiek įmanoma daugiau automobilių? Ką planuojate?
B. Vanagas: Mūsų taktika – būti išmintingais. Išmintingais, bet greitais. Tarp mūsų ir kitų 5 ar 6 ekipažų yra labai nedideli tarpai, taigi visi sieks rezultatų. Mums reikia dar pagerinti saviškį. Žinoma, labai nesinorėtų begerinant tą rezultatą pabloginti.
– Kiek paprastai jūs pats miegate valandų per parą?
B. Vanagas: Įprastai nuo 4 iki 6 val. Priklauso, kada finišuojam. Tai nėra labai daug, bet (...) ai būni pavargęs, miegi visada labai gerai. Mes čia visgi atvažiavom ne ilsėtis, tai dėl to ir miegame puikiai.
– Antanas Juknevičius trečiadienį parodė geriausią lietuvių rezultatą Dakare per visus 10 etapų. Antanai, įrodėte, kad galite ir mokate važiuoti ne tik greitai, bet ir labai greitai.
A. Juknevičius: Nežinau, visi klausia, kas man atsitiko. Tiesiog vakar buvo mūsų diena. Žinojome, kad bus tikra Dakaro diena, pati sunkiausia, ir mes jai visada ruošėmės. Darom, ką mokam.
– Šiuo metu, kai kalbamės, jums dar yra likę trys etapai. Kokie jie bus? Kokie jūsų tikslai?
A. Juknevičius: Neprivalgęs jau nebeprilaižysi, bet dar per tris dienas kažką padaryti galima. Mūsų tikslas, aišku, yra įsitvirtinti kuo aukštesnėje bendros įskaitos rikiuotėje. Žinoma, labai norėtųsi į tą 20-tuką įlįsti, bet bus matyti. Darysim viską, kad taip ir būtų.
– Antanai, prieš išvykdamas į Dakarą minėjote, kad vienas iš jūsų tikslų – būti geriausiu lietuvių ekipažu. Dabar atstumas nuo Benedikto Vanago yra kelios valandos ir akivaizdu, kad jei jokių didelių incidentų nenutiks, vargu, ar jums pavyks aplenkti Benediktą. Kaip pats jaučiate, koks bus jūsų rezultatas? Kokio siekiate?
A. Juknevičius: Dakare paprastai prognozuoti yra beprasmiška. Turiu savo taktiką, savo strategiją – jos dabar gal plačiai nepasakosiu, grįšiu į Lietuvą, pakalbėsiu plačiau. Visi ekipažai kovoja ir tai labai gerai. Darysime viską, kad tą mūsų rezultatą kiek įmanoma pagerintume. Kovosime toliau, linkiu kovoti ir kitiems. Linkiu visiems sėkmės, išlaikyti kovingumą ir neprisidaryti klaidų.
