„Kada dirbi, stengiesi padaryti geriausia, ką gali, kryptingai eini tikslo link ir žinai, kaip tai atlikti, siekiamas rezultatas tėra laiko klausimas. Manau, kad mes investavome daug laiko, žinių ir kitų išteklių į savo patirtį bei techniką, darome teisingus žingsnius tam norimam rezultatui pasiekti, – iškart po finišo savo sėkmingiausią pasirodymą per visą karjerą Dakare gan santūriai vertino B. Vanagas. – Žinoma, smagu atvažiuoti greitai, trasoje lenkiant pasaulinio lygio žvaigždes, bet mes tiesiog dirbame savo darbą. Galbūt esu toks žmogus, kuris nemoka pernelyg džiaugtis, tačiau man visa tai atrodo natūralu, nes jau daug metų einame to tikslo link.“
Antrą dieną Čilėje lenktyniavę maratono dalyviai sportiniu režimu įveikė 458 kilometrus ir iš Kopjapo miesto persikėlė į Antofagastą Ramiojo vandenyno pakrantėje. Palei ją drieksis ir kitos dienos etapas. Šįkart ta pačia identiška trasa važiavo tiek automobiliai, tiek ir motociklai, keturračiai bei sunkvežimiai.
„Tai buvo vienas ilgiausių greičio ruožų per mano karjerą. Esu važiavęs ilgesnius, bet šis tikrai patenka į dešimtuką. Jis buvo įvairus – labai techniškas ir greitas: šiek tiek ralio tipo keliukų, labai daug raižytų kanjonų, „fesh-fesh“ smėlio dulkių, akmenų, išdžiūvusių upių vagų“, – pasakojo „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ lenktynininkas.
Iš starto pajudėję 23-ti, B. Vanagas su šturmanu Andrejumi Rudnickiu netruko aplenkti kelis priekyje važiavusius varžovus, o dar neįpusėjus greičio ruožui įsitvirtino 17-oje pozicijoje. Ją lietuvių komanda užtikrintai saugojo, o galiausiai dar pagerino ir finišo liniją kirto keturiolikti. Bendroje įskaitoje po penkių etapų istoriniu Lietuvos herbu, Vyčiu, paženklinto „Toyota Hilux“ visureigio ekipažas žengia šešioliktas.
B. Vanagas užsiminė apie šimtą kilometrų turėjęs važiuoti dulkėse itin prasto matomumo sąlygomis, tačiau įvertinęs pasiektą aukštą rezultatą, lenktynininkas sako negalįs niekuo skųstis: „Važiavome pakankamai greitai. Svarbiausia, kad nepadarėme daug klaidų. Pasitaikė tik kelios smulkmenos. Šiek tiek paklydome, bet labai greitai supratome, kur esame, ir grįžome į trasą. Keliskart stuktelėjome automobilį, tačiau visi ratai liko vietoje – pasiekėme finišą. Greičio mums netrūksta. Pagrindinis dalykas tokiose lenktynėse yra stabilumas. Darome viską, kad jis būtų toks, kokio norime.“
Penktajame etape triumfavo kaimynas iš Rusijos Vladimiras Vasiljevas, šios dienos lenktynes pradėjęs iš 15 vietos ir netrukus įspūdingai išsiveržęs į lyderių gretas. Jis 458 km distanciją įveikė per 4 val. 19 min. 18 sek. ir B. Vanagą su A. Rudnickiu pranoko 18 minučių ir 11 sekundžių. Lietuvos atstovai viliasi, kad teisėjai įvertins jų demonstruojamus vis gerėjančius rezultatus ir kitos dienos greičio ruože nenustums į žemesnę startinę poziciją nei buvo iškovota išvakarėse.
Penktadienį dalyvių laukiantį greičio ruožą sudarys dvi dalys. Pirmiausiai jie lenktyniaus 69 km distancijoje, o po trumpo pervažiavimo kitos atkarpos link vėl stos į kovą 186 km ruože.
Pasak B. Vanago, paprastai taip nutinka, kai greičio ruožai driekiasi per dideles, tankiai apgyvendintas teritorijas arba kerta magistralinius kelius, kurių neįmanoma per varžybas uždaryti. Dienos finišas jų lauks Ikikės mieste, prie pat Ramiojo vandenyno.
Po penkių etapų ralio dalyviai greičio ruožais įveikė 1745 km, o iš viso Argentinos bei Čilės keliais ir bekele nuvažiuota jau 3606 km. Visa šių metų ištvermės maratono trasa, susidedanti iš 13 etapų, automobiliais lenktyniaujantiems sportininkams sudarys 9111 km.
Kiek daugiau kaip pusė jos – greičio ruožai. Taigi sunkiausiose planetoje ištvermės lenktynėse tebevažiuojantys sportininkai jau susidorojo su daugiau kaip trečdaliu šiemet jiems tekusių pragariškų Dakaro išbandymų.
