„Bracket“ tipo lenktynėse svarbiausias ne automobilio galingumas ar greitis, o vairuotojo įgūdžiai. Čia mažytis miesto „kibirėlis“ gali aplenkti greičiausią pasaulyje superautomobilį. Galia tokiose lenktynėse nieko nelemia: vairuotojas turės įveikti 1/8 mylios distanciją per savo paties nustatytą laiką. Kuo mažiau nuo jo nutols, tuo aukštesnę vietą užims.
„Mes jau bandėme tokį formatą keliuose etapuose Latvijoje. Tokio tipo drago varžybose iš tiesų gali laimėti bet kas. Vienas vairuotojas sako, kad įveiks distanciją per 10 sekundžių, o kitas – 20. Tad jeigu pirmasis pravažiavo per 15 sekundžių, o antrasis – per savo skelbtas 20, jis ir laimi.
Šiose lenktynėse labai svarbus startas, įtakos rezultatui gali turėti kiekviena pramiegota milisekundė. Eglutė (starto šviesoforas) dirba skirtingu laiku. Jei vienas varžovas deklaruoja, kad trasą įveiks per 20 sekundžių, o kitas – 30, pirmąjį išleidžia 10 sekundžių anksčiau nei antrąjį. Idealiu atveju abu lenktynininkai finišo liniją turėtų kirsti vienu metu. Ir finišas bus pats įspūdingiausias, mat lėtesnis automobilis pro jį važiuos galbūt 100 km/val. greičiu, kitas praskris kaip pro stovintį daugiau nei 200 km/val. greičiu“, – „Bracket“ principus nupasakojo greičiausią „Civic“ Lietuvoje vairuojantis K.Šumilinas.
Profesionalūs bolidai neprognozuojami
Lietuvos savo klasės drago čempionas ir rekordininkas, paklaustas, ar jam pačiam patinka tokios naujovės, nuleisdamas galvą nusišypso ir pasukioja ją, leisdamas suprasti, kad ne itin. Tokiose lenktynėse jis ne tik neturės jokio pranašumo, bet sukibimo stoka taps dideliu trukdžiu.
„Mano manymu, toks formatas yra geriausias automatinę pavarų dėžę ir starto kontrolę turintiems automobiliams, kad būtų kuo mažiau žmogiškojo faktoriaus. Yra tokių lenktynininkų, kurie trasas įveikia kaip laikrodžiai. Mums, profesionalams, ypač su priekiniais ratais varomomis mašinomis, bus labai sudėtinga, mat automobiliai yra labai sunkiai vairuojami ir neprognozuojami. Juk galios yra labai daug, o sukibimo – ne. Pirma antra pavara mano „Civic“ yra nevaldomas daiktas. Turi nuspėti, kada jis įsibėgėja, nes kai ratai prasisuka, tachometras būna „užsilenkęs“. Reikia jausti, kada mašina baigia įsibėgėti pirma, kada – antra pavara, juk ji važiuoti pradeda tik nuo trečios“, – valdymo niuansus pasakoja Kirilas.
Pašnekovas sako, kad kone visą drago tiesę Palangoje jo automobilio ratai prasisuks ir sukibimą suras tik trasos pabaigoje. Vis dėlto jis nesijaudina, mat traukos varžybose svarbiausios yra pirmosios 60 pėdų (kiek daugiau nei 18 metrų), pats startas, nuo kurio priklauso rezultatas.
Be to, Palangos trasos danga – asfaltas. Profesionaliose drago trasose lenktynininkai važiuoja betonu, padengtu klijais ir guma. Kirilas sako, kad JAV tokius parametrus turintys priekiniais ratais varomi automobiliai ketvirtį mylios pajėgia įveikti greičiau nei per 9 sekundes. Nei Lietuvoje, nei Baltijos ar aplinkinėse šalyse tokių trasų nėra, tad jo pasiektas 11,2 sekundės rezultatas dar nėra pagerintas.
Užduotis – „arklius“ ant žemės pastatyti
Tačiau iš Šalčininkų kilęs konstruoti mėgstantis vaikinas nepasiduoda ir dažnai vakarus leidžia garaže, mėgindamas dar labiau sutrumpinti savo lenktynių laiką. Kitaip nei galima pamanyti, variklį jis pastaruoju metu palikęs likimo valiai ir jo nebeliečia.
„Arklių mums užtenka. Didžiausias rebusas, kaip juos patupdyti ant asfalto“, – nusijuokia.
„Honda Civic“ kėbule sumontuotas 2,2 litro šios markės „Prelude“ modelio keturių cilindrų variklis. Jis gana stipriai modifikuotas, pridėta turbina. Kiek šis agregatas išvysto galios, pats savininkas neįsivaizduoja, tačiau spėja, kad jame turėtų slėptis daugiau nei 800 „arklių“. Tokios buvo maksimalios galios matavimo stendo galimybės. Tikrojo automobilio pajėgumo jis neatlaikė.
Tuo metu, kai lankėmės pas Kirilą garaže, šis svarstė, kaip į priekinę automobilio dalį įdėti dar daugiau svorio. Šiais ratais varomo modelio problema – fizika. Greitėjant automobilio galas tūpia, priekis kyla, varantiesiems ratams palikdamas dar mažiau sukibimo. Tad iš galinės dalies kuo daugiau svorio stengiamasi pernešti į priekinę, kad starto metu varantieji ratai turėtų didžiausią sukibimą.
„Iš tiesų automobilio gale nieko nėra. Jį galima plikomis rankomis pakelti nuo žemės. Bet mūsų automobiliai nėra tokie jau lengvi, nes drago varžybose tarp priekiniais ratais varomų modelių konstruktorių galioja tokia nerašyta taisyklė: ką išpjauni iš galo, dedi į priekį“, – išdavė K.Šumilinas.
Vaikinas ištisus mėnesius kone kiekvieną vakarą keliauja į garažą ir krapštosi prie savo „Honda Civic“ automobilio, kad kelis kartus per metus atsisėstų prie vairo ir per kiek daugiau nei 10 sekundžių pravažiuotų trasą.
„Man patinka konstruoti, galvoti ir tobulinti techniką. Galiniais ratais varomi automobiliai, be jokios abejonės, traukos lenktynėse greičiausi. Tačiau aš pradėjau nuo priekiniais ratais varomo „Honda Civic“, su juo ir tęsiu, nes čia dar nesu išsisėmęs ir matau labai daug potencialo“, – prisipažino greičiausias Lietuvos civikistas.
Darbų, kuriuos reikėtų padaryti ateityje, sąrašas taip pat dar ilgas. Pradedant kumšteline, arba sekvencine, pavarų dėže, kuri leistų 100 km/val. greitį pasiekti pirmąją pavara, baigiant visiškai rėmine konstrukcija. Vienintelis dalykas, kurio „Honda“ mylėtojas neplanuoja keisti, – „Civic“ kėbulas. Net jeigu jis sumanys sukonstruoti rėminės konstrukcijos galiniais ratais varomą monstrą, ant jo uždės šį kupė modelio kėbulą.
Kaip K.Šumilinui ir kitiems drago profesionalams seksis varžytis „bracket“ tipo traukos varžybose, bus galima išvysti „Aurum 1006 km lenktynių“ metu Palangoje liepos 19 d. Sportininkai varžysis 1/8 mylios (201,168 m) distancijoje.
Geriausią rezultatą 2017 m. čia pasiekė Kęstutis Volbekas su „Nissan GT-R“, distanciją įveikęs per 7,05 sek. ir finišo liniją kirtęs 175 km/val. greičiu. Absoliučiai geriausias Palangos drago rezultatas priklauso Aivarui Štikeliui, 2015 m. su „BMW Altered“ aštuntadalį mylios įveikusiam per 5,79 sek.
