Didžiąją varžybų dalį tarp lyderių motobagių klasėje važiavęs Tomo Zalecko ir Aido Bubino ekipažas ketvirtąją varžybų dieną po pirmojo greičio ruožo buvo trečioje vietoje, bet antras greičio ruožas sumaišė visas kortas.
„Antrame ketvirtadienio greičio ruože lūžo vairo traukė ir toje vietoje mūsų ralis baigėsi. Šiaip ne taip pasiekėme finišą, bet tame greičio ruože praradome daugiau nei valandą ir iškritome iš žaidimo dėl podiumo. Pakilti aukščiau likusiuose greičio ruožuose buvo labai sudėtinga, nes turėjome startuoti iš pačio galo, lenkti daug lėtesnių varžovų, o dėl dulkių ir prasto matomumo tai buvo itin sudėtinga. Negana to – stipriai prakirtome ratą, o greičio ruožo specifika neleido važiuoti su padanga be oro, ką, kitais atvejais, tikrai galima daryti“, – po ralio finišo pasakojo T. Zaleckas.
Po ištikusių nesėkmių ekipažas galutinėje įskaitoje liko 23 vietoje. Ekipažo nariai neslepia, kad jų lūkesčiai prieš startą buvo lipti ant podiumo, o jų tempas pirmomis dienomis tik parodė, kad tai jiems būtų buvusi tikrai įveikiama užduotis, tačiau šiame sporte į pergalės formulę įsiskaičiuoja visi dedamieji, tarp kurių ir trasoje nutikę gedimai.
Patyręs šturmanas A. Bubinas pasakojo, kad šis ralis buvo trumpesnis nei įprasta, bet tai jo nepadarė nei kiek lengvesniu: „Dėl karo Ukrainoje visoje Europoje suaktyvėjo NATO pratybos, tad kadangi ralis vyko kariniuose poligonuose, vienas kurių yra didžiausias Europoje, organizatoriams teko taikytis prie kariuomenės. Dėl to buvo atšaukti kai kurie greičio ruožai, tad iš viso mums teko pravažiuoti apie 700 sportinių kilometrų ir apie porą šimtų pervažiavimų.
Tiesa, čia, nesvarbu kiek kilometrų bebūtų, didelis krūvis tenka šturmanams. Kai kurie net sako, kad pravažiavus Breslau ralį, Dakaras tampa gerokai lengvesnis. Žinoma, nelyginu to, kad greičio ruožai čia ne tokie ilgi ir pats ralis trumpesnis, tačiau jeigu Dakaro ralyje posūkiai būna kas kelis kilometrus ar šimtus metrų, čia kelio knygoje skirtingus nurodymus turi skaityti kas keliasdešimt metrų, o taip pat ir susigaudyti tarp begalės vienodų, kartais vos matomų, kelių.“
Kitas komandos „Metruna by Kuusamet“ ekipažas, kurį sudaro Julius Adomavičius ir Rokas Vaišneideris užėmė 34 vietą. Po finišo ekipažo nariai sakė, kad tai buvo labai geras išbandymas ne tik technikai, tačiau ir jiems, kadangi tokia ekipažo sudėtimi jiems buvo pirmosios oficialios varžybos.
„Pradžioje nesisekė dėl neteisingo technikos paruošimo – pirmas dvi dienas ypatingai kaito variklis ir įsijungdavo avarinis režimas, bet prireikė kelių dienų, kad įsivažiuotume į ritmą tiek mes, kaip ekipažas, tiek technika. Ketvirtadienį po trijų greičio ruožų buvome pirmi tarp lietuvių. Tai iš esmės nieko nekeičia, nes prieš tai buvome prisirinkę baudų, bet supratome, kad galime važiuoti greitai“, – apie varžybas pasakojo R. Vaišneideris ir sakė, kad turint omenyje, jog tai pirmasis ekipažo startas, rezultatą vertina neblogai, tačiau galėtų būti ir geriau.
Geriausią rezultatą tarp komandos narių užfiksavo Airido Balčiūno ir Andriaus Liškaus ekipažas. Visą ralį pakankamai stabiliai važiavę sportininkai galutinėje įskaitoje pateko į greičiausiųjų dešimtuką ir liko devinti. Artimiausias visų trijų komandos ekipažų startas numatomas rugsėjį vyksiančiame Balkanų ralyje.
Bene labiausiai stebinčius ralį galėjo nustebinti „Specialist Racing Team“ motociklininko Nerimanto Juciaus pasirodymas. Startas Breslau ralyje šiam sportininkui taip pat buvo ir pirmas startas tokio tipo varžybose, o po įtemptų penkių lenktynių dienų jis lipo ant aukščiausio nugalėtojų pakylos laiptelio, už savęs palikdamas beveik 50 motociklininkų.
Iš Aido Bubino navigacijos subtilybių mokęsis ir iki tol važiavęs specialiai šiam tikslui paruoštais maršrutais Lietuvoje, nuo antroje vietoje likusio sportininko iš Pietų Afrikos Respublikos atsiplėšė net 19 minučių. Tiesa, šis kelias link pergalės tikrai nebuvo lengvas – viename iš greičio ruožų po karinių pratybų ant kelio buvo numestas rastas ir pirmas startavęs N. Jucius jį pastebėjo gerokai per vėlai. Nors ir spėjo sulėtinti greitį, neišvengė vertimosi per kelyje atsiradusią kliūtį. Laimei, nei sportininkas, nei jo motociklas nepatyrė jokių sužeidimų ir netrukus tęsė kovą dėl aukščiausių pozicijų.
