C.Brebbia neslepia, kad laimėti Dakaro ralio lenktynes tikėtis būtų nerealu. Pradžioje, sako komandos vadovas, B.Bardauskui reikėtų bent pasiekti jų finišą.
„Balys tai puikiai supranta, bet įveikti šį maratoną nebus lengva“, – sakė C.Brebbia.
Dakaro ralis prasidės sausio 6 d. ir jame numatyta iš viso 13 etapų.
– B.Bardauskas Dakaro ralyje varžysis „KTM 450 Rally Replica“ motociklu. Papasakokite apie motociklo galingumą. Pavyzdžiui, kuo jis skiriasi nuo gamyklinių komandų motociklų?
– Iš tikrųjų, skirtumų nedaug. Gamyklinių komandų motocikluose sumontuota šiek tiek lengvesnė pakaba, bet šis skirtumas nereikšmingas ir, mechanikų nuomone, didelės įtakos varžantis su kitais ralio dalyviais neturės.
KTM jau daugelį metų išlaiko lyderės pozicijas. Pastaruosius 16 metų Dakare pergales skina išimtinai KTM, tad Balys turi geriausią KTM motociklą, kokį šiuo metu įmanoma turėti. Tarp kitų gamintojų varžovų neblogai praėjusiais metais pasirodė „Honda“, o „Yamaha“ motociklai visada yra pirmame dešimtuke.
Šiuo metu motociklas ir mūsų komandos automobilis kartu su kitų dalyvių transporto priemonėmis plukdomi Dakaro laivu per Atlanto vandenyną. Neseniai jis praplaukė Afrikos pakrante, netoli Senegalo sostinės Dakaro, iš kurios ralis „pasiskolino“ vardą. Laivas šiuo metu yra netoli Argentinos krantų ir Peru pasieks prieš pat Naujuosius metus. Prieš tai motociklas atliko techninę apžiūrą Prancūzijoje. Mes motociklą pamatysime sausio 3 dieną.
– Ralio reido metu be galo svarbus yra techninis sportininko aprūpinimas. Ypač jei nutinka gedimų. Kiek ir kokių detalių gabensitės į Pietų Ameriką?
– Techninis sportininko aprūpinimas motociklų ralyje šiek tiek skiriasi nuo automobilių. Pavyzdžiui, Benediktas Vanagas arba Antanas Juknevičius gabenasi antrą tokį pat automobilį – tik išrinktą dalimis.
Su motociklininkais yra kitaip. Pagal Dakaro taisykles, lenktynių metu tvarkyti gedimus gali tik dalyviai. Niekas iš komandos narių neturi teisės jam padėti. Po kiekvieno lenktynių etapo, jau bivuake jis priduos motociklą mechanikams, pasakys, ką norėtų pakeisti ar pagerinti, ir mechanikai techniką paruoš iki kitos dienos lenktynių.
– Kas pasirūpins B.Bardausko technika, jei prireiktų?
– B. Bardauskas yra išsipirkęs vietą Prancūzijos „Team Nomade Racing“ komandoje. Šios komandos mechanikai, be Balio, aptarnaus dar keturis sportininkus. Balys jau yra nusipirkęs padangas, daug kitų dalių.
Paprastai mechanikai nesupainioja, kurios dalys yra vieno sportininko, o kurios priklauso kitam. Jei kokios nors detalės trūks, Balys galės visada jų nusipirkti mobiliame KTM servise ir parduotuvėje.
– Kaip jūsų komanda atrodo tarp kitų, ką išskirtumėte?
– Motociklininkų komandos nebūna labai gausios. Automobilių ekipažo komandą paprastai sudaro lenktynininkas ir šturmanas. Kartu su jais vyksta aptarnavimo sunkvežimis su 2–3 mechanikais. Komandos kartais turi dar ir žurnalistus, fotografus, operatorius, įamžinančius lenktynes.
Didžiausiose komandose paprastai dirba 7–8 mechanikai, taip pat personalas, besirūpinantis visa logistika ir viešbučiais, kad lenktynininkams ir mechanikams nieko netrūktų. Kai kurios jų turi net virėją su nedidele įranga. Balys šiuo atveju atrodo išties kukliai.
– Kaip vyks pasiruošimas ir technikos apžiūra prieš prasidedant ralio reidui?
– Sausio 3 d. pasiimsime komandos autobusą bei motociklą. Mechanikai įvertins jo būklę, patikrins, ar jis tvarkingas, ar jam nieko blogo nenutiko per mėnesio kelionę vandenynu. Būna, jog kartais randame apgadintą veidrodėlį, nusireguliavusius duomenis kompiuteryje, apibraižytą techniką.
Vėliau visi lenktynininkai ir komandų nariai renkasi pirmojoje stovykloje, kurioje technika paskutinį kartą parengiama pirmajam Dakaro etapui. Ten B.Bardauskas turės susitvarkyti dokumentus.
Kiekvienas dalyvis gaus kortelę, kurioje privalės susirinkti lenktynių organizatorių ir atsakingų asmenų parašus su antspaudais. Bus patikrinti duomenys apie sveikatą, susimokėtą draudimą, nurodomas palydovinio ryšio telefono numeris, kad organizatoriai žinotų, kaip susisiekti su lenktynių dalyviu. Juk Dakaro ralis vyksta ir tose vietovėse, kur mobiliojo ryšio kartais tiesiog nėra.
– Kas yra sunkiausia Dakare motociklininkams?
– Pastaruoju metu daug kalbama apie aukštikalnių ligą, bet nepamirškime, kad motociklų klasės dalyviai varžosi kiek kitokiomis sąlygomis, nei lenktynininkai automobiliais. Sunkiausia yra nuovargis, kuris neišvengiamai kiekvieną dieną didės. Prie jo reikia pridėti ir karštį. Antrojoje ralio dalyje (Argentinoje) kaitra gali siekti arti 40 laipsnių ir net daugiau.
Pavyzdžiui, šiomis dienomis Fiambalos miestelyje, kur vyks 11-asis etapas, buvo 37 laipsniai karščio ir tai tik vasaros pradžia. Dar sausio mėnesį pasitaiko labai stiprios liūtys. Motociklininkams tai išties didelis išbandymas, nes jie važiuoja be jokio stogo ir langų valytuvų. Tai reiškia, kad dėl kaitros dalyviams gresia dehidratacija, o dėl lietaus jie gali permirkti.
– Kokie, jūsų manymu, yra sudėtingiausi ralio etapai?
– Nemanau, kad bus lengvų etapų, nebent pats paskutinis. Tačiau ir jame koją gali pakišti nuovargis. Vis dėlto ypač gerai reikia pasirengti pirmam etapui. Nors jis labai trumpas, būtent jame reikės per gana trumpą distanciją išsikovoti kaip įmanoma aukštesnę poziciją. Tokiu atveju Dakaro ralis taptų šiek tiek lengvesnis, nes kuo vėliau startuoji, tuo sudėtingiau.
Kitas rimtas išbandymas lauktų trečiame etape (nuo Pisko iki Markonos). Jame lenktynininkų laukia ne tik daug klastingų smėlio kopų, bet ir 15 kilometrų ruožas kalnų kanjonais.
Išskirčiau ir 10-ąjį bei 11-ąjį etapus. Juose motociklininkams teks išsiversti be techninio aptarnavimo. Pats ilgiausias Dakaro etapas bus dvyliktasis. Jis vyks kalnų kanjonuose ir išdžiūvusių upių bei upelių vagose. Jose labai kietas gruntas, akmenys, duobės. Kaip tik čia Balio rankoms teks itin didelis krūvis.
Ateinančiame ralyje Balys turi išsikėlęs du tikslus. Svarbiausia finišuoti nepatyrus traumų, o antruoju tikslu – atnaujinti senas pažintis ir kitų metų Dakaro ralio reide pristatyti Lietuvos motociklininkų komandą, kurią sudarytų trys sportininkai.