– Koks, jūsų akimis, bus kitų metų Dakaras?
– Pirmiausiai, tai dar tikrai neaišku ar jis įvyks. Girdėjau, kad birželio viduryje organizatoriai jau skelbs registraciją, bet tai dar nieko negarantuoja. Tik prieš kelias dienas Saudo Arabijoje baigėsi ramadanas, todėl nežinome, ką šiuo klausimu pasakys vietinė valdžia, kuri yra pagrindinė Dakaro mecenatė. Į virusą arabai pasižiūrėjo labai rimtai ir įsivedė griežtus apribojimus, o toks didelis renginys kartu reiškia ir įvairias rizikas, todėl koks nors vietinis už sveikatą atsakingas šeichas tikrai dar gali pasakyti Dakarui „ne“.
– Jei organizatoriams visgi pavyks gauti leidimą raliui surengti, kaip dabartinė situacija pakoreguos dalyvių planus?
– Labiausiai krizė neabejotinai kirs privatiems lenktynininkams, kurie stipriai priklausomi nuo savo partnerių. Čia gaunasi tokia loterija: jeigu tavo partnerių krizė nepalietė tai viskas neblogai, bet jei didesnė dalis tavo partnerių stipriai pajautė pasekmes, tai kažin ar Dakare tu save matysi, o jei ir matysi, turbūt teks atsisveikinti su planais atsinaujinti techniką ir siekti geresnio rezultato.
Daugeliui komandų kils išlikimo klausimų. Kalbėjausi su bičiuliu iš „Bastion Hotels Dakar Team“, tai jo viešbučiai šiuo metu uždaryti ir tolimesnės prognozės liūdnos, todėl komanda jau dabar galvoja ką reikės daryti kitąmet. Panašių istorijų girdėjau ir iš kitų. Jų Dakare kitais metais tikrai nebus.
Tokios komandos kaip mes, kurios savo rezultatų dėka randa partnerius vietinėse rinkose, be jų važiuoti irgi negali. Čia gaunasi toks užburtas ratas: partnerius tu turi, nes generuoji rezultatą, o rezultato generuoti tu negali, jei neturi gerų partnerių. Šitos dilemos tikrai atbaidys didžiulį kiekį dalyvių ir mano nuojauta sako, kad ateinančių metų Dakare dalyvių skaičius gali būti mažiausiais per visą jo istoriją.
– Kaip krizė atsilieps gamyklinėms komandoms?
– Gamyklinėms komandos, aišku, išlikimo klausimų nekils, bet jiems tikrai bus sudėtinga pasirodyti atsinaujinusioms, o tą daryti jos labai mėgsta. Tiek „MINI“ tiek „Overdrive“ kasmet dalyvauja pasaulio čempionate ir turi šansus nuolat tobulintis, todėl į Dakarą atveža pačią rimčiausią techniką. Šiemet jie niekur nedalyvauja ir turi tik tuos automobilius su kuriais važiavo pernai.
– Jei gandai pasitvirtins Dakaras 2021 ir vėl bus rengiamas tik Saudo Arabijoje. Kokios įtakos, jūsų nuomone, tai turės kitų metų lenktynėms?
– Dakaras kitais metais tikrai vyks tik Saudo Arabijoj. Su trasa ten buvo tikrai liūdna. Aš manau, kad viena šalis nėra nuosprendis ir ten galima paruošti įdomią trasą, o ne tokią nuobodžia kaip pernai tik su akmenimis ir ilgomis tiesiosiomis.
Dar pačiose lenktynėse organizatoriai žadėjo ne tik pridėti naujas šalis, bet ir trasai skirti daugiau dėmesio, nes persikėlus į naują vietą jiems trūko laiko. Su laiku šiemet ir vėl bus problemų, nes mano žiniomis, tik liepos gale planuojama važiuoti į vietą, kai anksčiau trasos jau būdavo paruoštos birželio pradžioje, todėl esu įsitikinęs, kad bus panaudotos šių metų trasos.
Taigi, komandos, kurios gal ir turėtų pinigų važiuoti, bet dar nėra apsisprendę, rimtai pagalvos, nes nebuvo nei vienos, kuris sakytų, kad buvo labai „kaifas“. Sakyčiau, labai tikėtina, kad Dakaras bus toje pačioje trasoje, kaip buvo pernai, su tais pačiais automobiliais, tik jų bus gerokai mažiau. Situacija visomis prasmėmis piešiasi sudėtinga, todėl tikrai įdomu kaip viskas pasisuks.
