Šiame straipsnyje pateikiami skaičiai – orientaciniai. Juos 15min įvardijo Benediktas Vanagas, Emilija Gelažninkienė, Tomas Tumalovičius ir kai kurie kiti Dakaru gyvenantys žmonės, nenorėję būti cituojami.
Prisimenate, kadaise Balys Bardauskas, vykdamas į Dakarą Pietų Amerikoje, sakė, kad nėra tai taip jau beprotiškai brangu. Nueini pas vieną draugą, pas kitą bičiulį, ir jau turi biudžetą. Šiuose žodžiuose esama tiesos, tačiau nelygu, ko važiuoji į Dakarą. Jei planuoji kautis dėl podiumo ar dešimtuko, tada vien bičiulių paramos nepakaks. Jei tik pasidžiaugti Dakaru – tuomet galima ir sutaupyti. Bet apie viską iš eilės.
Kiek kainuoja pamatyti Dakarą iš arti
Žiūrovai ir akredituoti žurnalistai į Dakarą važiuoja už savo pinigus. Skrydis, priklausomai nuo datų, gali kainuoti nuo 700 iki 1500 Eur. Kuo arčiau Dakaro startas, tuo brangiau.
Žurnalistai turi susimokėti ir už akreditacijas. Pati pigiausia gali kainuoti 4000 Eur (be teisės patekti automobiliu į trasą), o brangiausia – keturis kartus daugiau (pvz., jei iš bivako į bivaką keliausite organizatorių lėktuvu). Ši kaina – paprastiems žurnalistams, be kamerų. TV žurnalistų kainodara – dar įspūdingesnė.
Pasirašydami akreditacijos sutartį, žurnalistai įsipareigoja laikytis daugybės draudimų ir taisyklių.
Tokiu būdu žurnalisto kelionė į Dakarą (su skrydžiais) gali kainuoti „-iolika“ tūkstančių eurų. Į šią kainą įeina vieta palapinei bivake, maitinimas bivako palapinėje (čia atskira ir kai kam skaudi tema), galimybė pasinaudoti bivako WC ir dušu.
Šiemet dėl blogų oro sąlygų kai kurie bivakai buvo pavirtę lietuvišku pamariu per pavasario potvynius, taigi galimybės gyventi stovykloje visą laiką nebuvo. Be to, jei anksti ryte išvažiuoji į trasą, tai pietų (o kartais ir pusryčių) mieliau pasiieškosi pakelės užeigose arba degalinėse.
Nes bivako maistas nevertas, kad dėl jo sukartum papildomus kelis šimtus kilometrų, kai per dieną ir taip nuvažiuoji 600–1000 km.
