Vos pasibaigus Dakaro raliui 2020 m. Saudo Arabijoje, Pietų Amerikoje startavo jo senoji versija – „South American Rally Race“ (SARR 2020). Jame debiutavo ir lietuviškas Marcelo (pirmasis pilotas) bei Jūratės (šturmanė) ekipažas, iki pat finišo per visą Argentiną savo „Chevrolet V6“ atvežęs ir lietuvišką trispalvę.
Pietų Amerikos ralio maratone (SARR) startavo 120 dalyvių (motociklai, keturračiai, motobagiai, automobiliai). Dalyviai suvažiavo iš Bolivijos, Brazilijos, Urugvajaus, Čilės, Kolumbijos, Peru, Paragvajaus. 10 dienų, 7 etapai ir 2584 km (1940 km greičio ruožų, 635 km pervažiavimų).
Lietuviškų šaknų iš mamos pusės turintis ir lietuvę vedęs Marcelo tautiečių komandoms Dakare padėjo trejus metus. O dar anksčiau Martynui Starkui ir Vytarui Radzevičiui talkino rengiant filmą apie Argentiną.
Šių eilučių autorius su Marcelo ir Jūrate susipažino prieš keletą metų, kai jis darbavosi Benedikto Vanago ir Sebastiano Rozwadowskio komandoje. Tąkart „Team pitlane“ ekipažas trasose patyrė daugybę išbandymų, tad komandai reikėjo smarkiai paplušėti, atstatant automobilį. Todėl Marcelo frazė „jooo, šiandien yra reikal(i)ų“ iškart tapo klasika.
Taigi jau 2018-2019 m. buvo aišku, kad Marcelo neilgai tenkins Dakaro dalyvių padėjėjo vaidmuo. Argentinos verslininkas yra ir lenktynininkas mėgėjas, tad jų su Jūrate startas smėlynuose tebuvo laiko klausimas.
Finišavo Vaidoto Žalos stiliumi
Tas klausimas išsisprendė 2020 m. vasarį. Argentinos lietuvių komanda „Delta Racing Team“ stojo prie starto linijos ir, patyrusi daugybę nuotykių, kirto finišo liniją.
„Mums, kaip ir Vaidotui, daugiausiai dramos teko išgyventi paskutinio etapo metu. Teko tempti automobilį paskutinius 20 km. Ko nesulaužėme per visą ralį, tai sugadinome pačioje pabaigoje. Ir pirmą atsarginį ratą keitėm, ir vairo stiprintuvas atsisakė, ir pusašis, ir rankinis stabdis. Ir šakę sulenkėme. Ir tik dėl to, kad per greitai įvažiavome į aštrų posūkį ir trinktelėjome į akmenį...“, – dalijosi įspūdžiais šturmanė Jūratė.
Tačiau rezultatas tikrai geras, ypač turint omeny tokius nuotykius. Marcelo ir Jūratė, įveikę 7 greičio ruožus, užėmė 4-ąją vietą T1 (patobulintų visureigių) kategorijoje. Visus rezultatus rasite čia.
– Kokie didžiausi nuotykiai, kuriuos teko patirti debiutuojant SARR?
– Prieš antro etapo startą, bandydami truputį kilstelti automobilį hidraulinėmis kojomis, staiga pastebėjome, kad jos keistai elgiasi. Tarkime, jei nori kelti automobilį dešine koja, leidžiasi kairė ir atvirkščiai. Tuomet buvo bėdų jas abi tiesiog pakelti, kad dar laiku spėtume į startą. Galų gale mechanikai turėjo išleisti hidraulinį tepalą ir per jėgą jas sustumti į viršų. O laikas tirpo.
Laiku suspėję išvažiuoti iš bivako, į startą vėlavome 7 minutes. Vėliau, trečiajame etape, turėjome bėdų su sankaba. Trūko sankabos guolio riebokšlis ir, likus 6 km iki finišo, meldėm kitų dalyvių, kad mus truputį stumtelėtų iš galo. Kad Marcelo galėtų įmesti pavarą ir taip baigti paskutinius 6 km sausa upės vaga su giliomis provėžomis.
Na, o didžiausias nuotykis ar netgi drama nutiko paskutiniame, 7-ajame etape. Turėjome labiausiai saugoti automobilį, o įvyko viskas atvirkščiai. Kairiu priekiniu ratu kliudėme nemažą akmenį, iš vairo stiprintuvo pradėjo bėgti tepalas. Marcelo darėsi vis sunkiau pasukti vairą. Po to sekė nemažai trijų šauktukų pavojų ir staiga pastebėjome, kad nebeturime 4x4. Dar pavažiavus kelis kilometrus, trūko rankinio stabdžio varžtas ir rankena tiesiog liko laisva.
Neutralizacijos zonoje mechanikai į vairo stiprintuvo siurblį bandė supilti kuo tirštesnį alyvos mišinį, kad galėtume baigti etapą. Reikėjo pravažiuoti apie 12 km neblogai patvinusia upės vaga be vairo stiprintuvo ir keturių varančiųjų, nes buvo išsinėręs galinis pusašis. Vėliau teko keisti ir pirmą prakirstą ratą. Žodžiu, bandėme kapstytis iš gilių fešfešo provėžų be 4x4 ir vairo stiprintuvo. Šiaip taip, padedami kolegų, pabaigėme košmarišką paskutini etapą. Tai buvo viso ralio „desertas“.
– Kuo šis ralis skiriasi ir kuo panašus į Dakaro ralį?
– Kadangi šis ralis buvo organizuojamas tų pačių žmonių, kurie rengia Argentinos Navigacijos čempionatą CaNav, tai mums daug kas buvo jau pažįstama. Nes CaNav dalyvaujame jau dvejus metus.
Dakare esam dalyvavę tik kaip pagalbininkai, bet ne kaip dalyviai, tad lyginti su Dakaru galime tik pagal tai, ką girdime iš kitų dalyvių, išbandžiusių ir viena, ir kita. Tarkime, Nico Cavigliaso (2019 m. Dakaro nugalėtojas keturračių klasėje), Alejandro Yacopini ir kitų. Visi vienbalsiai komentuoja, kad tiek CaNav, tiek SARR turi daugiau navigacijos iššūkių, nei Dakaras. Bet iš esmės principas labai panašus. Važiavimas iš bivako į kitą bivaką, maratono diena, poilsio diena ir t.t. Tiesa, pervažiavimai tarp bivakų trumpesni, mažiau dalyvių ir etapų. Bet SARR 2021 m. žadami jau net 8 etapai.
– Tačiau kai kurios trasos sutapo su Dakaro ralio?
– Taip, nemaža dalis SARR trasų buvo pakartota iš skirtingų metų Dakaro. Netgi bivakai Fiambalos, Chilecito ir Beleno miestuose buvo įsikūrę ten pat. Dakaro trasomis miname ir CaNav čempionate, taigi kai kurios trasos jau buvo pažįstamos. Turime didelę privilegiją turėti šias nuostabias trasas tiesiog „savo kieme“.
– Kaip vertinate savo pasirodymą?
– Daugelis „pirmokų“ į tokias varžybas važiuoja turėdami tikslą tiesiog finišuoti. Mes siekėme to paties. Pirmoje ralio maratono dalyje problemos dėl sankabos trukdė įgauti gerą ritmą ir siekti aukštesnio rezultato. Po poilsio dienos ritmas gerėjo, klaidų darėme vis mažiau, Fiambalos kopose tiesiog skriejome. Esam labai patenkinti pasiektu rezultatu. Sakykime, kad jie netgi viršijo lūkesčius.
Kitas CaNav čempionato etapas vyks balandžio 17-19 d., Mendozos provincijoje. Turime nemažai darbų nuveikti tiek asmeniniame versle, tiek ruošdami automobilį. Lenktyniaujame 100 proc. iš šeimos biudžeto, tai patys suprantate, kad nėra viskas taip paprasta. Tik laikas parodys, ar galėsime dalyvauti kitame etape, ar teks jį praleisti.
– Kur rimčiau treniravotės iki SARR ralio?
– Kiekvienos lenktynės – tai mūsų savotiška treniruotė. Kelis kartus esame nuvažiavę į Nihuilo kopas Mendozos provincijoje, norėdami įgauti važiavimo patirties smėlynuose. Kol kas esame dalyvavę tik CaNav čempionatuose.
