Vidutinio greičio etapus reikia įveikti sekundės tikslumu, tik tokiu atveju negausi jokios baudos. Išlaikyti organizatorių užduotą greitį labai sunku, nes jis keičiasi kas kelis kilometrus ar ne šimtus metrų.
Pavyzdžiui, kopas reikia įveikti vidutiniu 60 km/h greičiu, o akmenų trialą 40 km/h. Žinoma, nedaugelis tai spėja padaryti. Vadinasi, po to reikia lėkti greičiau. O tokios vietose organizatoriai gali užfiksuoti ekipažo vidutinį greitį ir jeigu jis nėra idealus – skirti baudas.
Važiuojant tokiuose ruožuose, labai svarbu nepaklysti, neprakirsti padangos, nes tuomet pelnysi labai daug baudos taškų.
Kartais automobilių vidutinis greitis siekia apie 80-90 km/h, tad tokiuose ruožuose reikia būti itin atidiems. Per pastarąsias dienas įvyko ne viena „klasikų“ avarija, buvo iškviestas medikų sraigtasparnis, tačiau ekipažai smarkiai nenukentėjo.
„Vydamiesi vidutinį greitį aną dieną važiavome maksimaliu greičiu, – pasakoja „Heston Airlines“ komandos narys Valdas Valiukevičius. – Pasirodė, kad mūsų senutė „Toyota“ dykumoje gali lėkti maksimaliu 120 km/h greičiu. Tačiau ir toks greitis jai nemenkas, nes automobilis trumpas ir aukštas, bet kuriame posūkyje gali jį paguldyti.
To turimo greičio rezervo mums pakaks, svarbu, kad automobilis išgyventų iki finišo. Juk pirmomis dienomis turėjome daug problemų. Tačiau dabar viskas veikia puikiai.
Šiandien esame absoliučios įskaitos 19 vietoje, kas mus labai džiugina ir intriguoja kovoti dėl aukštesnių pozicijų. Tai nebus lengva, nes turime daug labai rimtų pasiruošusių varžovų iš Ispanijos ir Prancūzijos, kurie turi didelę tokių lenktynių patirtį.
O mes esame naujokai. Tad su šturmanu Pauliumi Kavaliausku mokomės kiekvieną dieną ir vis atrandame galimybių patobulėti.“
„Heston Airlines“ ekipažas važiuoja 1987 metais pagamintu automobiliu „Toyota Land Cruiser 71“. Automobilis iki šiol jau yra įveikęs penkis Dakaro maratonus. Tris kartus juo finišavo prancūzai, du – lietuviai. 2000 metais šiuo automobiliu pirmieji lietuviai pasiekė Dakaro maratono finišą.
