Visos Dakaro naujienos (spauskite čia)
Dakaro ralis yra labai pavojingas. Toks jis tikriausiai visada ir bus, bet organizatoriai turi stengtis sumažinti tragedijos riziką. Kiekvienas greičio ruožas yra kruopščiai planuojamas kelis mėnesius ir turi būti išžvalgomas prieš startą. Tačiau Dakaro ralį planuoja žmonės, kurie padaro klaidų.
1994-ųjų sausio 9-oji buvo ypatinga tuo, kad etapo neįveikė nė vienas visureigis. Tiesa, pora jų etapo finišą pasiekė kitą dieną.
1994-ųjų Dakaro ralis buvo pirmasis organizuojamas Amaury Sport Organisation (A. S. O.) – organizacijos, kuri taip pat rengia Tour de France, kitas dviračių lenktynes, taip pat golfo, buriavimo, bėgimo ir kitas sporto varžybas. Be to, šis Dakaro ralis turėjo kiek neįprastą maršrutą – Paryžius–Dakaras–Paryžius. Iš viso dalyviai turėjo įveikti 13379 km kilometrų, iš kurių 4446 sudarė greičio ruožai. Jie buvo labai įvairūs – pirmajame dar Prancūzijoje visureigiai murkdėsi tokiame purve, kad motociklai į trasą net nebuvo įleisti. Afrikoje Dakaro ralio dalyviai varžėsi paplūdimiuose, kanjonuose ir dykumų smėlyje.
1994-ųjų sausio 9-ąją prasidėjo 11-as Dakaro etapas. Jis driekėsi 680 km tarp dviejų Mauritanijos miestų – Ataro ir Nuadibu. Greičio ruožą sudarė net 630 km, bet problema buvo ne atstumas, o gamta – Dakaro dalyviai klimpo ypač smulkaus smėlio kopose. „Citroën ZX Rallye-Raid“ bolidai toje Dakaro stadijoje jau gerokai pirmavo prieš pagrindinius varžovus „Mitsubishi Pajero Evolution“. Tačiau kopos užpustė bet kokias mintis apie lenktynes.
Motociklininkai iš karto klimpo taip, kad jiems šis lenktynių etapas buvo atšauktas. „Citroën“ bolidai, supratę viso šio reikalo beviltiškumą, pasitraukė iš etapo ir grįžo į stovyklą. Tiesa, prieš tai „Citroën“ ekipažai dar pasikalbėjo su lenktynių teisėju, kuris ragino lenktynininkus grįžti į kopas, bet buvo apšauktas už tai, kad į trasą neišsiuntė žvalgų.
