„Jeigu kasdieniniu režimu naktimis miegame po 7-8 valandas, tai Dakare laukia dvi savaitės su 3-4 valandomis poilsio per parą. Mes važiuojame ne kaip turistai, tad iki vėlumos būsime su mechanikais bivuake ir stebėsime, kaip jie tvarko automobilius, o ankstyvą rytą pajudėsime į trasą, kad pamatytume kuo daugiau sportiniu režimu važiuojančių ekipažų“, – pasakoja vienas projekto #iGo2Dakar dalyvių Mindaugas Plukys.
Tai – ne pirma panaši M.Plukio kelionė. Artėjantis Dakaras – tarsi ištęstas „4x4 Perimetro“ maratonas, kuriame vyras su trimis kolegomis praėjusiais metais jau dalyvavo tokiu pačiu „Nissan Navara“ automobiliu.
Pikapas gali būti patogus miegui
„4x4 Perimetras“ yra ilgiausias Lietuvos teritorijoje vykstantis ralio maratonas, besitęsiantis 2000 kilometrų šalies pasieniu – šį atstumą miško keliais ir bekelės ruožais sportininkai turi įveikti per 60 valandų. Jo metu, prisimena M.Plukys, laiko poilsiui nebuvo daug.
„Per visas 60 valandų mes nevažiavome tik kokias septynias – tiek laiko pylėme degalus, valgėme, prausėmės ir miegojome. Visą kitą laiką važiavome. Panašus santykis tarp aktyvaus veikimo (vairavimo, fotografavimo ir filmavimo) bei poilsio laukia ir Pietų Amerikoje“, – sako M.Plukys, pridurdamas, jog dalyvavimas „4x4 Perimetre“ buvo bene geriausia įmanoma treniruotė prieš Dakarą.
Varžybose, prisimena projekto #iGo2Dakar dalyvis, apie miegą palapinėse tekdavo pamiršti – per parą turint tris valandas laisvo laiko, nelabai norisi pusvalandį skirti palapinei sukonstruoti. Keturiems ekipažo nariams pakakdavo įlysti į miegmaišį ir nugriūti „Navara“ salone ar bagažinėje.
„Jeigu pirmą parą kolegos dar spyriojosi, tai antrą jau buvo niekas nesvarbu. Jeigu nevairuoji ir nenaviguoji – reiškia, gali miegoti. Netrukdo net tai, jog esi sėdimoje pozicijoje, o duobės kartais tokios, jog pašoki aukštai ir tik prisegtas saugos diržas apsaugo nuo smūgio į stogą“, – pasakoja keliautojas.
Dakaro išbandymui #iGo2Dakar dalyviai pasiruošė geriau. Ekipažo mantoje atsidūrė ne tik specialūs žemai temperatūrai pritaikyti miegmaišiai, bet ir akimirksniu išsiskleidžiančios palapinės. M.Plukys netgi atliko eksperimentą: nuo pakuotės paėmimo į rankas iki atsigulimo tokioje palapinėje jis užtruko 20 sekundžių.
Tiesa, šią palapinę sudėti yra kiek sudėtingiau. M.Plukys juokavo, kad toks vaizdo įrašas būtų gerokai ilgesnis, tačiau iki Dakaro starto keliautojai dar pasitreniruos.
Kaip neužmigti kelyje?
Kitas projekto #iGo2Dakar dalyvis Andrius Laucius 2017-ųjų sausį jau buvo Dakaro ralyje ir gerai žino, ką reiškia dvi savaites trunkanti nemiga. Jis teigia, kad kiekvieną dieną keliaujant po kelis šimtus kilometrų itin sudėtingomis sąlygomis svarbiausia jausti savo galimybes ir nepersistengti.
„Esame sutarę – jeigu pavargai ar nori miego, tai tą sakai ir eini miegoti, o vairą perima kitas ekipažo narys. Jeigu pavargę visi – stojam ir miegam, nes geriau jau kažkur pavėluoti negu neatvykti išvis. Kiekvienais metais girdime naujienas, kaip iš vieno bivuako į kitą pervažiuojantys pervargę mechanikai ar žurnalistai tiesiog užmiega prie vairo ir nulekia nuo kelio. Pietų Amerikoje toli gražu ne visi keliai turi atitvarus, tad tokie incidentai gali baigtis tragiškai“, – sako fotografas.
M. Plukys priduria, kad pavargus gelbsti tik vienas veiksmas – poilsis. Kava ar energetiniai gėrimai gali palaikyti bendrą organizmo tonusą, tačiau jo „baterijos“ anksčiau ar vėliau išsenka – vairuotojui svarbu pajausti, kada artėjama prie to išsekimo ribos ir jos neperžengti.
Kartais nuobodu darosi ir pailsėjus – pavyzdžiui, ilgesnį laiką važiuojant monotonišku keliu, kai kiti ekipažo nariai miega. Pietų Amerikoje tokių kelis šimtus kilometrų trunkančių atkarpų irgi bus.
„Keliones tarp Baltijos šalių miestų po 300-600 kilometrų automobiliu įveikiu gana dažnai, tad žinau, kas veikia geriausiai: nuobodžiose kelionėse man padeda dažnas vandens gurkšnojimas ar kokie užkandžiai. Kai dirba skrandis, budrumą išlaiko ir smegenys“, – savo receptą atskleidžia M.Plukys.
