Karo akivaizdoje draugų nepamiršo
„Drifteris“ Gediminas Ivanauskas, geriau žinomas kaip Ivanulė, pagalba Ukrainai užsiima jau beveik du mėnesius – nuo pat karo pradžios.
Kaip sako pats lenktynininkas, Ukraina yra jam labai artima šalis, kadangi jis ten ne sykį yra lenktyniavęs, turi gerų draugų, o 2019-aisiais metais tapo šios šalies „drifto“ čempionu.
Išvydęs, kas dedasi Ukrainoje įžengus rusams, pamatęs, kad yra subombarduota trasa, kurioje jis lenktyniaudavo, o šios šalies sportininkai jau kovoja nebe dėl titulų, o dėl išgyvenimo, lietuvis nusprendė veikti. Jis ne tik savo namuose apgyvendino nuo karo pabėgusių ukrainiečių šeimą, bet ir ėmėsi organizuoti humanitarinės pagalbos misijas.
„Aš Ukrainoje turiu nemažai draugų todėl, kad ten dažnai važiuodavau sportuoti. Esu ten važiavęs daug etapų, užsimezgė puikūs ryšiai tarp ukrainiečių ir manęs. Ukrainiečiams mes ir tuomet padėdavom, nes mūsų „drifto“ lygis, žinių bagažas buvo kiek aukštesnis nei jų. Ir pamokydavome juos, ir padėdavome gauti geresnių detalių, sportinių pavarų dėžių ir panašiai.
Žodžiu, turėjome tikrai gerus ryšius ir tuomet užvirė visas šitas „šūdas“. Atsitiko taip, kad dabar tas didžiulis skaičius mano draugų yra labai didelėje bėdoje.
Buvo subombarduota ir trasa, kurioje lenktyniaudamas iškovojau Ukrainos „drifto“ čempiono vardą. Tokie momentai labai paveikė emociškai, todėl tikrai negalėjau palikti ukrainiečių vienų ir nusprendžiau, kad reikia imtis veiksmų“, – kalbėjo Gediminas Ivanauskas.
Ukrainiečiams perduoda ir specializuotą techniką
Kaip sako Gediminas Ivanauskas, jo misija padėti Ukrainai yra gana specifinė. Lietuvis kartu su pagalbininkais į frontą gabena ne tik visureigius, bet ir kitokį, specializuotą transportą. Bendromis pastangomis Ukrainoje jau atsidūrė autobusai, mikroautobusai, šarvuoti furgonai, greitosios medicinos pagalbos automobiliai, automobiliai su sumontuota šaldymo įranga. Žinoma, visuose juose dideliais kiekiais nuolat gabenama humanitarinė pagalba.
„Pirmą kartą vykdami į Ukrainą išvežėme tris autobusus, tris mikroautobusus ir nemažai automobilių. Kolona buvo iš keturiolikos transporto priemonių. Antrą kartą vykdami gabenome aštuonias transporto priemones, o dabar važiuojame su penkiomis mašinomis. Orientuojamės į tokią specifinę techniką, kurią sunkiau gauti, kurią reikia specialiai paruošti. Tarkime, šarvuotų mašinų paruošimas.
Visas procesas vyksta keliais etapais. Pirmiausia Lietuvoje renkame pagalbą. Ta pagalba sandėliuojama ir surūšiuojama. Yra keli surinkimo punktai. Juose dirba iniciatyvūs žmonės, kurie turi komandas, padedančias šitą procesą organizuoti. Bendraujama su ukrainiečiais ir klausiama, koks yra poreikis.
Tuomet organizuojamas konvojus link Ukrainos. Judama 3–8 mašinomis. Visureigiai keliauja į frontą (93 brigadai ir tiems, kurie paprašo pagalbos), greitosios pagalbos automobiliai skiriami su Lietuvos konsulatu suderinus aštriausius taškus. Pirmoji iškeliavo į Charkivą. Šarvuočiai keliauja į specialias operacijas.
Parama negali keliauti be dokumentų. Juos reikia parengti prieš kertant sieną. Kareiviai daro raštus visureigiams, pagalbos fondai – humanitarinei pagalbai. Aš bendradarbiauju su Rivnės fondu „Drug“, veikiančiu nuo 2014 metų.
Kirtus sieną keliaujame į Rivnę ir Lvivą. Ten sandėliuose dar kartą iškraunama pagalba. Mes po to krauname pagalbą į autobusus (yra 4 autobusai po 50 vietų, šiuo metu ne visi važiuoja) ir jie veža viską į didžiuosius miestus – Kyjivą ir Poltavą. Ten pasiskirsto su mikroautobusais po taškus“, – pasakojo Ivanulė.
Savo hobį nustūmė į antrą planą
Gediminas Ivanauskas sako, kad šiuo metu apie būsimą „drifto“ sezoną Lietuvoje jis galvoja labai mažai. Nors šiemet Ivanulė startuoti ir ketina, tikina, kad dėl karo Ukrainoje jis neturi laiko nei partnerių paieškoms, nei treniruotėms, nei technikos tobulinimui. Dėl šių priežasčių sportininkas startuos tik tam, kad palaikytų formą ir aukštų tikslų sau nekelia. Pagalba Ukrainai reikalauja itin didelio atsidavimo ir laiko.
„Bandysiu važiuoti Lietuvoje, gal Baltijos šalyse. Neturiu vilčių, kad sezonas bus geras. Bet dėl to nestresuosiu, nepuoselėsiu ambicijų ir neturėsiu didelių vilčių ką nors laimėti. Važiuosiu tik iš meilės „driftui“ ir tam, kad palaikyčiau sportinę formą.
Darbus irgi pristabdžiau dėl Ukrainos. Gyvenime aš esu vienos įmonės bendraturtis. Užsiimame kondicionavimo, šildymo sistemomis, projektavimu. Pas mus dirba apie 30 žmonių. Tai aš pas savo kolegą nuėjęs pasakiau, kad man reikia šiek tiek atsitraukti dėl pagalbos Ukrainai. Jis mane suprato ir davė leidimą. Tam ir yra verslo kolegos, kad tokiose situacijose rastume sprendimą“, – sakė Gediminas Ivanauskas.
