Metus profesionaliai sportuojančio D.Vaznio sąskaitoje – jau gausu pergalių. 2014 m. jis užėmė pirmąją vietą Lietuvos taurės varžybose, 3-iąją vietą Lietuvos motokroso čempionate, buvo nominuotas „metų atradimu“ ir, pakviestas į Lietuvos rinktinę, dalyvavo „motokroso olimpinėmis žaidynėmis“ vadinamose tarptautinėse „Motocross of nations“ varžybose.
Domantas atsakė į kelis klausimus apie Lietuvoje retokai sutinkamą sporto šaką.
– Motokrosas – neįprastas sportas. Kaip sugalvojote jo imtis?
– Mano gimtinėje Biržuose vykdavusios motokroso varžybos visuomet buvo tikra miestelio šventė, susirinkdavo minios žiūrovų. Tarp jų būdavau ir aš, stebėdavau varžybas nuo mažens ir svajojau į trasą išvažiuoti pats. Norėjau garsinti Lietuvą.
Pamažu ėmiau domėtis šio sporto populiarumu užsienyje, sekti tarptautiniu mastu žinomų profesionalų karjeras. Sportuoti pradėjau vos prieš dvejus metus – įprastai tiek laiko sportininkai praleidžia pradedančiųjų klasėje, tačiau labai norėjau tobulėti, tai paskatino jau po metų pereiti į profesionalų klasę.
– Kodėl pasirinkote būtent keturratį motociklą?
– Pirmąkart pamėginau važiuoti būtent tokiu motociklu, man labai patiko, pasijutau savo vietoje, tad pastaruosius dvejus metus nuo keturračio motociklo beveik ir nebenulipu.
– Kaip atrodo įprasta Jūsų savaitė? Kaip dažnai treniruojatės ir kiek laiko praleidžiate ant motociklo?
– Treniruojuosi beveik kasdien, tiesa, žiemą šis ritmas šiek tiek sulėtėja. Motokrosas reikalauja labai gero fizinio pasirengimo, tad pastaruosius kelis mėnesius leidau sporto salėje. Įprastai per savaitę turiu dvi treniruotes trasoje ir dar dvi ar tris fizinio pasirengimo treniruotes.
– Vis dar mokotės mokykloje – ar tokia intensyvi darbotvarkė netrukdo mokslams?
– Labai stengiuosi viską suderinti – artėja ne tik motokroso sezono atidarymas, bet ir egzaminai. Liepą sužinosime, kaip man pavyko.
– Šiuo metu treniruojatės Estijoje. Kodėl? Kur tą darote Lietuvoje?
– Labai džiaugiuosi, kad šį savaitgalį, atšilus orams, jau galėjau treniruotis Lietuvoje. Žiemą savaitgalius leidau „Adrenalin“ arenoje Estijoje – tai uždara arena, pakankamai didelė treniruotėms su keturračiu motociklu. Lietuvoje tokios kol kas neturime.
Tačiau vasarą gerų trasų Lietuvoje – daugybė. Treniruojuosi Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Anykščiuose, Šiauliuose, Rokiškyje gimtuosiuose Biržuose ir taip toliau – dažniausiai tai priklauso nuo būsimų varžybų vietos.
– Motokrosas – gan pavojinga sporto šaka. Ar dažnai patiriate traumas?
– Tai neišvengiama šio sporto dalis. Kol kas rimtų traumų pavyko išvengti, bet sėsdamas ant motociklo esu pasiruošęs viskam – žinau, kad turiu būti ne tik greitas, bet ir labai atidus.
– Jei turėtumėte galimybę gauti rėmimą ir atstovauti užsienio valstybei – ar išvyktumėte?
Stengiuosi prisidėti prie motokroso populiarinimo Lietuvoje.
– Kaip sakiau, nuo mažens svajoju garsinti Lietuvą. Tad išvykti būtų sunku, nors ši sporto šaka nepigi ir Lietuvoje rėmėjų rasti nelengva. Stengiuosi prisidėti prie motokroso populiarinimo Lietuvoje, kad tokių klausimų nekiltų.
– Šiandien jau atstovaujate Lietuvai tarptautinėse varžybose. Kaip į tai reaguoja lietuviai? Ar jaučiate palaikymą?
– Jaučiu didelį palaikymą, tai labai skatina stengtis. Palaiko ne tik šeima ir draugai, bet ir šio sporto entuziastai. Iš paskutinių tarptautinių varžybų, kuriose atstovavau Lietuvai, grįžau visai neseniai, tad kartas nuo karto dar išgirstu padrąsinančių žodžių.
– Kaip ruošiatės varžyboms, kaip raminate jaudulį? O gal jo nejaučiate?
– Jaudulys man labai padeda susikoncentruoti – prieš sėsdamas ant motociklo visada stengiuosi užsibrėžti aiškų tikslą, kurio siekiu ir negalvoti apie nieką kitą.
– Prasideda varžybų sezonas – kokie artimiausi Jūsų planai?
– Sezonas bus įtemptas. Dalyvausiu Lietuvos ir Latvijos motokroso čempionatuose, Lietuvos taurės varžybose, Latvijos Superkauss čempionate, keliuose Europos čempionato etapuose, o sportinę formą tarp čempionatų stengiuosi palaikyti važiuodamas komercinėse varžybose.
