Visos naujienos apie Dakarą – specialioje rubrikoje.
„Buvo šimtą kartų smagiau, – šypsojosi Emilija, įveikusi jau antrą Dakaro ralio etapą. – Pati pradžia iš viso labai patiko, nes buvo kopos. Man atrodo, mums ten sekėsi labai gerai, ką sutikome, tuos visus ir aplenkėme.
Bet vėliau paklydome ir tie visi mus atgal atsilenkė.“
Vis dėlto Emilija sekmadienį nuotykius pasakoja juokdamasi, vadinasi, nuotaika jau visai kita, nei prologo ar pirmojo etapo dienomis.
„Dulkėse skendome tik antroje pusėje, jau sutemus, tad reikėjo stipriai numesti tempą, bet vis tiek smagu buvo.
Buvo akmenų, bet ne tiek, kiek vakar, nes vakar buvo vien akmenys.
Navigacijos prasme, man rodos, buvo gana sudėtinga, nes klaidžiojome ne tik mes, klaidžiojo labai daug bagių, mašinų ir t.t. Man atrodo, ne mums vieniems čia nepasisekė. O visa kita gerai, labai džiaugiuosi, kad apsilenkėme, fūrų daug nebuvo, dulkių mažiau. Ta pirma dalis tikrai buvo labai labai smagi“, – kalbėjo E.Gelažninkienė.
-
Pamatykite: taip Dakaro prologe vertėsi Gelažninkų ekipažas, kurį taranavo prancūzai
-
Sutvarstyta ranka, bet vis tiek Dakare: Gelažninkų komandos vadovas namo net nesiruošia
-
Tamsoje pirmąjį Dakaro greičio ruožą baigusi Emilija Gelažninkienė: tai buvo pragaras
-
Antra Dakaro diena: Gelažninkai finišavo dvidešimtuke
-
Taip vertėsi Emilijos Gelažninkienės bagis: vaizdas lyg iš filmo
-
Penki svarbiausi antrosios Dakaro ralio dienos įvykiai
Ji juokėsi Arūnui kaip šturmanui jau visas pastabas išsakiusi.
„Dar norėčiau pasakyti, kad labai patiko važiuoti tamsoje kopose, kas dar baisiau, nes visiškai nesupranti, kada kopa baigiasi. Aš kažkaip patirties kopose jau prisirankiojusi, ir aukštose, ir visokiose, bet naktį dar nebuvau važiavusi. Tai labai labai patiko, nes adrenalino dar daugiau, negu šiaip važiuojant“, – emocingai pasakojo lenktynininkė.
Arūnas Gelažninkas pripažino pridaręs klaidų, kaip sako – kvailų: „Labai smagiai kopose prasilėkėm su tokiu entuziazmu ir tada 5-7 minutes sukiojomės... Vėl visi prisivijo ir vėl dulkėse.
Šiandien tikrai geriau dėl dulkių, bet vis tiek daug prarasto laiko, kai galėtum važiuoti, o stovi ir lauki, kol dulkės nusės. Arba prisivijęs sunkvežimį negali jo aplenkti, nes tiesiog nematai. Bandai lenkti per aplinkui, į duobes, akmenis įvažiuoji, pavojinga. Tas nervina, bet tikiuosi, geras šios dienos rezultatas leis startuoti geresnėje pozicijoje.
Atsiprašau vairuotojos, kad šiandien klaidžiojau. Bet sutemus labai sunku važiuoti.“
Pirmadienį lenktynininkų laukia diena, kurios pabaigoje mechanikai turės vos dvi valandas tvarkyti techniką prieš dviejų dienų maratoną.
