Džentelmenų lenktynės
Vienos žinomiausių „džentelmenų“ lenktynių pasaulyje – „Ferrari 458 Challenge“. Kodėl „džentelmenų“? Jos nėra skirtos profesionaliems lenktynininkams – šioje „Ferrari“ lenktynių serijoje dažniausiai lenktyniauja tik esami ar buvę šių itališkų superautomobilių savininkai ar šiaip turtingi ir daug benzino kraujyje turintys verslininkai. Automobiliai išoriškai nedaug skiriasi nuo tų, kurie išriedėjo iš gamyklos, jų variklis privalo likti nemodifikuotas.
„Ferrari“ teigia, kad elektroninės sistemos ženkliai pagerina „458 Italia“ valdymą.
Šiose varžybose dalyvaujančių automobilių saugumo sistemos taip pat nėra modifikuojamos. Kiekviename gatvėje važinėjančiame „Ferrari 458 Italia“ yra trys stabilumo kontrolės režimai, reguliuojantys jos kišimąsi į vairavimą. Viena iš trijų padėčių – Off – su asfalto vingiais kovoti palieka vieną vairuotoją. Kitos dvi, lygiai taip pat kaip ir kasdieniame automobilyje, ekstremaliausiais momentais pagelbėja norintiems išvengti avarijos.
„Ferrari“ gamyklos atstovai teigia, kad jų sukurtos elektroninės stabilumo sistemos, bandančios kiek įmanoma sumažinti automobilio ratų prasisukimą ir slydimą, ženkliai padėjo pagerinti „458 Italia“ valdymo savybes.
Populiariame Italijos „Fiorano“ žiede „458 Italia“ vieną ratą įveikė per 1:16,5 min. – dviem sekundėm greičiau nei pirmtakas F430.
Gamintojas taip pat nepamiršta pasigirti, kad jų naujoji stabilumo sistema, naudojama kasdieniuose automobiliuose, yra nestipriai modifikuota F-1 bolidų naudojamos sistemos kopija.
 |
| Organizatorių nuotr./„Ferrari 458 Italia Grand Am“ |
F-1 vingiai
Pasaulio automobilių sporto karalienės bolidai ir juose naudojami komponentai keičiasi dažniau nei oras Didžiojoje Britanijoje. Jų istorijoje buvo ir ABS, įvairios stabilumo sistemos, aktyvūs amortizatoriai, traukos kontrolė, taip pat išbandyta ir pritaikyta, tačiau lenktynėse nė karto nepasirodžiusi keturių vairuojamų ratų sistema. Visos šios elektroninės pagalbos buvo griežtai uždraustos 1994-aisiais.
Sutapimas, tačiau būtent 1994-ieji tapo vienais tragiškiausių metų pirmojoje formulėje – trečiasis tų metų etapas, San Marino GP, nusinešė dviejų vairuotojų gyvybes. Tarp jų – ir triskart pasaulio čempiono brazilo Ayrtono Sennos. Po tragiškai pasibaigusių lenktynių Imolos trasoje F-1 taisyklės buvo persvarstytos (iškart po San Marino GP buvo įvestas greičio apribojimas techninio aptarnavimo zonoje – 120 km/val., o pati Imolos trasa buvo pertvarkyta pakeičiant kai kurių posūkių konfigūracijas).
Kitam sezonui pristatyti pakeitimai daugiausia lėmė saugumą – buvo sutvirtinta lenktynininko „darbo vieta“, siekiant sumažinti bolidų greitį pakito variklio darbinis tūris (nuo 3,5 l iki 3 l). Būtent nuo tų metų F-1 pradėjo koncentruoti dėmesį ne į bolido apsaugojimą nuo avarijos ir jo greitėjimą (tą daryti padėdavo elektroninės stabilumo sistemos), o į vairuotojo apsaugą nelaimingo atsitikimo metu. Jų kritikuoti už prastai atliktą darbą negalima – San Marino GP prieš 18 metų buvo paskutinės F-1 lenktynės, nusinešusios lenktynininko gyvybę.
Vėliau vėl keliems metams buvo atsiradusi traukos kontrolė ir netgi pilnai automatinė transmisija, tačiau šie dalykai buvo uždrausti 2004-aisiais. Stabilumo kontrolė galutinai buvo uždrausta 2008-aisiais. Šiuo metu F-1 bolidai nėra aprūpinti elektroninėmis vairavimą palengvinančiomis sistemomis.
 |
| „Scanpix“ nuotr./F-1 vairas |
Vairas
Nors stabilumo sistemos F-1 lenktynėse draudžiamos, elektronikos pagalba vairuotojas lenktynių metu gali keisti kone kiekvieną formulės parametrą. Viską reguliuojančių jungiklių rinkiniu galima pavadinti bolido vairą, kainuojantį daugiau kaip 100 000 litų. Tai – viena brangiausių dalių visame pirmos formulės bolide.
„Porsche“ gama
Šio vokiečių gamintojo kuriami modeliai įvairiose automobilių lenktynėse pagarsėję kaip turintys įvairiausioms varžyboms pritaikytų gamykloje ruoštų lenktyninių automobilių. Pradedant ekologų džiaugsmu „Porsche 911 GT3 R Hybrid“, baigiant ilgų distancijų lenktynėms paruoštu 911 GT3 RSR.
„Porsche Carrera Cup“ varžybų automobiliuose ABS sistema buvo panaikinta.
Lenktynėms sukurti „Porsche“ automobiliai taip pat gali būti aprūpinti visomis elektroninėmis saugumo sistemomis: sportiniu ABS, stabilumo kontrole ar elektroniškai valdomu diferencialu. „Porsche 911 GT3 Cup” su 996 kėbulu pirmą kartą atsirado sportinė ABS sistema, tačiau išleidus 997 kėbulo versiją jos ten nebeliko.
Kita vertus, „Porsche Carrera Cup“ Didžiosios Britanijos čempionate dalyvaujantis Jonas Gelžinis teigia, kad šiose varžybose automobiliai važiuoja be jokių pagalbų: „Stabdymas – vienas svarbiausių rezultatą lemiančių dalykų lenktynėse, priklausantis nuo vairuotojo. Kadangi šiose varžybose visi automobiliai pasižymi vienodomis galios charakteristikomis, stabdymo reikšmė yra didžiulė. ABS šį procesą padarė vienodą visiems vairuotojams, o tai nepatiko daugeliui lenktynininkų ir sistemos buvo atsisakyta.“
Po vairuotojų skundų „Porsche Carrera Cup“ varžybose ABS buvo panaikintas ir šiuo metu čia elektronika nesikiša į sportininko darbą. Tačiau diferencialas, pavarų dėžė, daugumos variklio komponentų darbas yra reguliuojami kompiuterio – elektra valdomos sistemos paprasčiausiai yra tobulesnės ir patikimesnės negu mechaninės.
Mėgėjų varžybos
Tuo tarpu neprofesionalūs lenktynininkai, važiuojantys tokiose varžybose kaip „Fast Lap“ ar „Mini žiedas“, dažniausiai nenaudoja jokių papildomų sistemų.
Esant sausai dangai, devyni iš dešimties minėtų varžybų dalyvių nenaudoja net ABS, nebekalbant apie traukos kontrolės ar stabilumo sistemas. Tačiau, kaip sako dukart „Fast Lap“ čempionas Jonas Poškus, stabdžių antiblokavimo sistema lyjant lietui nemaišo: „Man ABS esant šlapiai dangai padeda, tačiau tai – individualus dalykas. Lenktynėse esant sausam asfaltui, didžiosios dalies standartinių automobilių ABS yra visiškai beverčiai. Sportinis, reguliuojamas ABS – kita kalba. Tuo pačiu – kita ir kaina.“
