Tačiau vėlesniais metais varžybos čia buvo atnaujintos ir šiais metais organizatoriai švęs 10-tąjį jubiliejų. Lenktynės sekmadienį bus surengtos vakare prie dirbtinio apšvietimo.
Maždaug prieš mėnesį komandos Bahreine surengė bandymus, todėl visos ekipos puikiai pasiruošusios. Todėl šis savaitgalis turėtų būti labai įdomus ir parodyti, kas yra
geriausiai pasirengęs lenktynėms taktiškai.
Kalbant apie Bahreino etapą, visas diskusijas ekspertai skirsto į dvi dalis – sportinę ir politinę. Dar nepamirštas incidentas su „Force India“ mechanikais 2012 m., kai šalia jų sprogo „Molotovo kokteilis“. Išsigandę mechanikai net norėjo išvažiuoti iš Bahreino.
Vietos valdžia griebėsi gal būt net ir per daug radikalių priemonių: trasos perimetrą apjuosė spygliuota viela, aplinkiniai kaimai buvo užblokuoti. Žiūrovams nebuvo malonu žiūrėti į tankus ir ginkluotus pareigūnus.
Kita vertus, specialistai giria organizatorius už tai, kad jie, rengdami trasą, labai greitai suprato F-1 esmę, būtent tai, ko reikia šiuolaikiniams F-1 čempionatams. Jau nuo pirmųjų varžybų Sakhire buvo koncentruojamasi į visumą, todėl lenktynės čia išeidavo įdomios ir įtemptos.
F-1 ekspertas Jamesas Allenas išskiria tik 2010 m. etapą Bahreine, kai buvo pasiūlyta nauja trasos sekcija, tačiau organizatoriai suprato, kad bandymas nesėkmingas ir naujos idėjos atsisakė.
Apskritai, F-1 organizatoriai Artimuosiuose Rytuose turi ilgalaikių ambicijų. Ypač džiugu tai, kad tiek Bahreino, tiek Abu Dabio etapai yra visokeriopai palaikomi vietinių vyriausybių, ko, pavyzdžiui, nepasakysi apie Turkijos ar Pietų Korėjos etapus.
Grįžtant prie Sakhiro trasos. Štai kaip ją komentuoja „Marussia“ pilotas britas Maxas Chiltonas.„Ilga starto tiesioji Bahreine veda prie labai lėto pirmojo posūkio. Stabdymas čia gana paprastas, tačiau pats posūkis labai siauras. Tai startą daro labai įdomiu: visi spėja gana smarkiai įsibėgėti tiesiojoje, tačiau vėliau beveik sustoja visiškai, kad sutilptų į siaurą posūkį. Todėl starto metu galima laimėti gana daug pozicijų.
Praktiškai tuoj pat seka kairysis aštrus lūžis – daugelis jį važiuoja nuspaudę „iki dugno“. Daug kas čia priklauso nuo bolido sugebėjimo sukibti su trasos paviršiumi įsibėgėjant, todėl mašinos charakteristikos čia ypač svarbios.
Toliau laukia dar viena ilga tiesioji, kurią užbaigia pakankamai klastingas ketvirtasis dešinys posūkis. Jis greitas, tačiau jam baigiantis keičiasi trasos profilis: atvirkštinė nuokalnė, kurioje lengva suklysti. Pilotai pradeda įsibėgėti, galvoja, kad viskas tvarkoje, tačiau bolidą pradeda „mesti“ į išorę, jį nuolatos traukia į kairę.
Po to – virtinė vingių „į kairę-į dešinę“, kuri leidžiasi į nuokalnę. Čia reikia aukoti pirmąją „S“ posūkio dalį todėl, kad sėkmingai išvažiuotum iš antros dalies. Netrukus reikia staigiai stabdyti prieš 8 „segtuko“ formos posūkį, po jo – įsibėgėjimas į kalną.
Vėliau seka dvigubas kairysis posūkis, kuris yra vienas iš sudėtingiausių stabdymo epizodų visoje Sakhiro trasoje: čia 90 proc. atvejų priekinis kairysis ratas yra blokuojamas.
Galinė tiesioji baigiasi greitu „S“ posūkiu, kairysis posūkis pakankamai paprastas, dešinysis pravažiuojamas maksimaliu greičiu, bet čia reikia būti budriam, stengiantis neišvažiuoti pernelyg plačiai.
Netrukus tenka stabdyti, stengiantis nepramiegoti „viršūnės“. Šis stabdymas yra vienas iš svarbesnių visoje trasoje. Jei pilotas čia viską atliks gerai, galima laimėti pakankamai daug laiko.
Po šio posūkio eina dar viena ilga tiesioji. Paskutinis posūkis irgi labai svarbus, čia galima atsilošti nemažai laiko: į posūkį įvažiuojama dideliu greičiu, „viršūnėje“ gali atrodyti, kad viskas puiku, bet trasos pakraštys iš dešinės priartėja labai greitai, gali užvažiuoti ant kelkraščio, o tada prarasi daug laiko, be to, tai atsilieps įsibėgėjant ties starto linija.
