Gintarą Furmanavičių, Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) prezidentą kalbinome praėjus vos kelioms dienoms po jo grįžimo iš generalinės FIA asamblėjos.
Pavasarį prie LASF vairo antrą kartą stojęs G.Furmanavičius praeityje pats išbandęs lenktynininko duoną ne kartą dalyvavo Lietuvos automobilių ralio čempionatuose ir kaip pats prisipažino, stalčiuje turi kandidato į TSRS sporto meistrus pažymėjimą, tad automobilių sporto pasiekimus jis vertina ne tik kaip vadovas.
Gintarai, kas, Jūsų nuomone, šiemet labiausiai nusipelnė geriausio lenktynininko vardo?
Lietuvoje daug gerai važiuojančių patyrusių lenktynininkų, tačiau labiausiai norisi įvertinti jaunus, greitai tobulėjančius sportininkus. Savo balsą atiduodu Rokui Kvaraciejui. Buvęs stiprus vidutiniokas, šiais metais Rokas padarė labai didelę pažangą ir įsitvirtino pajėgiausiųjų ralio lenktynininkų dešimtuke. Be abejo, prie Roko rezultatų pagerėjimo prisidėjo ir naujas lenktyninis automobilis, tačiau akivaizdu ir tai, kad jis žymiai geriau važiuoja nei ankstesniais sezonais.
O kurį renginį galėtumėt pavadinti „Metų autosporto įvykiu“?
1000 km lenktynes. Nors daug kas ir linkęs kritikuoti, kad tai nesportinės lenktynės, tačiau šio sportinio-pramoginio renginio koncepcija puiki, pažiūrėkit, kokio žiūrovų ir žiniasklaidos dėmesio sulaukiama.
Be to, tai vis dar vienintelis automobilių sporto renginys transliuojamas televizijos nuo starto iki nugalėtojų apdovanojimų, o tai prisideda prie viso autosporto populiarinimo.
Ko viliatės kitais metais?
Kaip LASF atstovas labiausiai viliuosi, kad kitąmet daug glaudžiau bendradarbiautume su Lietuvos kartingo federacija. Kartingų sportas tradiciškai buvo daugumos dabartinių ralio ar žiedo lenktynininkų ir čempionų lenktyninės karjeros pradžia, tad norisi tikėti, kad bendromis jėgomis pavyks greičiau atrasti jaunuosius talentus ir skatinti juos siekti rezultatų.
Ir pabaigai, metų nusivylimas.
Oras 1000 km lenktynėse (per tokius purvus bridau, kad džinsus teko išmesti). Deja, jo neužsakysi!
