Kalėdų išvakarėse pakalbinome automobilių sporto trenerį Joną Dereškevičių.
Jonai, kaip manote, kas labiausiai vertas šiemet būti tituluotu geriausiu metų lenktynininku?
Kažkodėl manau, kad Jonas Gelžinis labiausiai vertas šio vardo. Jo pasirinktas kelias yra labai sunkus. Tačiau mane stebina, kad tikslo siekiama labai metodiškai, tai visas kompleksas priemonių, kurios pamažu ima duoti vaisių.
Matot, lenktynininkas daro tik visiems matomą rezultatą, tačiau už jo nugaros turi dirbti puiki komanda. Be jos Jonas tikrai nepasiektų tiek, kiek pasiekė. Tad ir vertinant lenktynininko pasirodymą reikia atkreipti dėmesį į komandą, kuri su juo dirba. „Juta Racing“ kaip komanda manau turi didelį potencialą. Lentkynininkas nėra vien greitis, tad manau,. Kad šio vardo nusipelnė visas „Jutos“ kolektyvas su Jonu priešakyje.
O metų automobilių sporto įvykis Lietuvoje?
Nenoriu užaut nei vieno lenktynių organizatoriaus, nenoriu nei vieno ir išaukštint. Tenka apsilankyti daugelyje įvairiausių lenktynių visame pasaulyje, tad tikrai esu matęs ir gerai, ir blogai organizuotų varžybų.
Įsivaizduoju kaip sudėtinga suorganizuoti varžybas, kiekvienas organizatorius turi daug darbo, kelias sau įvairius tikslus, esu įsitikinęs, kad kiekvienas stengiasi.
Pamenu, kaip buvo sunku organizuoti varžybas tik atgavus nepriklausomybę. Žinot, ko gero geriausias metų įvykis yra tai, kad išgyvenom ir šiemet atšventėm automobilių sporto 80 metų jubiliejų. Vien tai, kad autosportas Lietuvoje gyvas jau yra puikus pasiekimas.
Pasiekėm tokį lygį, kokį pasiekėm, nėra lengva. Linkiu ateinančiais metais visiems dar didesnio užsidegimo ir kad neišblėstų entuziazmas.
Metų perspektyva?
Mes visada turim turėti tikslą ir noro jo siekti. Mano, kaip trenerio noras – kuo dažniau matyti Lietuvos trispalvę įvairiausiose lenktynėse. Ir gerai būtų, kad ji plazdėtų, kai mūsų šalies sportininkas stovi ant nugalėtojų pakylos.
Šiandien didžiausia mūsų šalies viltis yra ko gero kartingais lenktyniaujantys sportininkai. Žiedinių lenktynių Lietuvoje kaip ir nebeliko, o ralis – pernelyg brangus sportas pradedantiems.
Manau mano metų viltis – Jonas Gelžinis. Labai juo tikiu. Galbūt būtent Jonas taps tuo impulsu, kuris paskui save paskatins gimti jauną sportininkų kartą. Ypač svarbu, kad jam pasisektų FIA akademijoje.
Kažkada tokiu impulsu Estijoje buvo Marko Martinas. Pažiūrėkit, kas dabar vyksta Estijos ralio padangėje – ten tikrai daug jaunų talentų, kurie veržiasi į pasaulį ir puikiai pasirodo įvairiose lenktynėse, net pasaulio čempionatuose.
O ką įvardintumėt kaip metų nusivylimą?
Nežinau, tai labiau susiję su manimi asmeniškai, bet man šiais metais didžiausias nusivylimas – mano mokinių pasirodymas pasaulio ralio čempionate.
Mano globojamas ukrainiečių tandemas (Jurij Protasov – Adrijan Aftanaziv, „Mitsubishi Lancer Evo X“) visai neblogai loentkyniavo pasaulio ralio čempionato standartinių automobilių įskaitoje (PWRC), tačiau negalėjo išvažiuoti į vieną etapą. O čempionato nuostatai tokie, kad privaloma važiuoti visą čempionatą.
Rezultatas – diskvalifikacija, piniginės baudos. Po tokių įvykių tikrai nusileidžia rankos, nieko nebesinori daryti. Nei sportininkai patobulėjo, nei rezultato yra, o darbo įdėta daug. Sužlugo ir jų, ir mano viltys...
