Vadinti šią padėtį kritiška jau nebeapsiverčia liežuvis. Tai panašu ne į S.Skvernelio, o į V.Tomaševskio rezultatą pirmajame prezidento rinkimų ture. Italai yra nokdaune, arbitras jau suskaičiavo iki penkių ir nepanašu, jog jie gali greitai atsistoti ant kojų.
Už nugaros – ketvirtadalis sezono, tuo tarpu „Ferrari“ patobulinimų rezultato kaip nebuvo, taip nėra. Jei taip tęsis ir toliau, naujasis ekipos vadovas Mattia Binotto neilgai užsibus savo vietoje. Aišku, „Ferrari“ vadovybei reikėtų dar surasti jam pamainą, mat jis kartu yra ir italų komandos technikos direktorius, kas apsunkina galimą jo „atsisveikinimą“.
Akivaizdu – legendinė komanda yra gilioje krizėje, tuo tarpu jų oponentų dominavimas primena 2014-ųjų sezoną, kuomet vokiečiai laimėjo pirmus šešis sezono „Grand Prix“, o metus užbaigė su 16 pergalių iš 19-os (!) ir dviem čempionų titulais – pilotų ir konstruktorių įskaitose.
Nustebino
Pozityviai nustebino „Haas“ – komandos pilotų boliduose buvo dar neatnaujintas „Ferrari“ variklis, tačiau tai nesutrukdė jiems kovoti dėl „best-of-the-rest“ t.y. 7-os ir 8-os pozicijų lenktynėse. Jei Kevinas Magnussenas ir Romainas Grosjeanas turėtų kiek daugiau pagarbos vienas kitam, abi šias pozicijas jie laisviausiai būtų galėję užimti, tačiau dėl tarpusavio peštynių Romainas apgadino savo automobilio padangas ir lenktynių gale jį aplenkė Carlosas Sainzas („McLaren“) bei Daniilas Kvjatas („Toro Rosso“).
Po finišo komandos pilotų laukė rimtas pokalbis su ekipos vadovu Guentheriu Steineriu, kuris juos pakvietė asmeniškai, komandos radijo ryšiu. Tikėkimės, ateityje Kevinas ir Romainas labiau galvos apie bendrą rezultatą ir kovą su varžovais, o ne tarpusavyje.
Nuvylė
Labiausiai nuvylė netgi ne „Ferrari“, kurie tiesiog yra įkritę į duobę ir iš jos niekaip neišsikapsto, o suprastėjusi „Alfa Romeo“ forma. Lenktynėse, kaip ir kvalifikacijoje, Kimi Raikkoneno ir Antonio Giovinazzi tiesiog nesimatė. Ar čia kalta įmantraus priekinio sparno filosofija? Daugelis aerodinamikos specialistų prieš sezoną buvo išsakę nuogąstavimus, jog tokio tipo sparnas (beje, panašų naudoja ir „Ferrari“) riboja darbą su važiuokle ir galimai kenkia jos tobulinimui sezono metu.
Nesu stiprus aerodinamikoje ir vengiu skubotų išvadų, tad palaukime dar kelių lenktynių. Šiai dienai galiu pripažinti, jog mano prognozės dėl „Alfa Romeo“ (teigiau, kad tai gali būti trečia-ketvirta komanda pagal pajėgumą) buvo klaidingos.
Tuo tarpu papildant „Ferrari“ bėdų sąrašą, būtų galima paminėti keistus strateginius sprendimus – iš pradžių jie pernelyg ilgai delsė informuoti Sebastianą Vettelį, jog šis praleistų greitesnį Charles‘ą Leclercą; vėliau, lenktynių antroje dalyje, uždelsė padaryt atvirkštinį pozicijų sukeitimą. Abiem atvejais buvo praleista nemažai brangaus laiko.
Be to, nepamirškime, jog pirmame posūkyje „prisidirbo“ pats Vettelis, starte pasielgęs pernelyg agresyviai, apgadinęs padangą, ir grįžęs į trasą sutrukdęs komandos kolegai išsiveržti į trečią poziciją.
Robertas Kubica
Šią temą išskiriu atskira pastraipa, nes į Roberto Kubicos sugrįžimą buvo dėta daug vilčių, tačiau jos, panašu, bliūkša. Kodėl tik dabar? Pabandysiu paaiškinti.
Visų pirma, visur ir visaip linksniuojama Roberto rankos būklė neturi tiek įtakos, kiek manoma t.y. esmė yra ne ranka. Kubica tiesiog nepasitiki bolidu, jo išsakomi nuogąstavimai yra panašūs į Sebastiano Vettelio komentarus apie jo vairuojamą „Ferrari“. Tuo tarpu lenko komandos kolega George‘as Russelas labiau perpranta techniką.
Skirtumus buvo galima puikiai matyti šį savaitgalį, kai įžymųjį 9-ąjį Montmelo žiedo posūkį Russelas „išimdavo“ pilnu tempu, tuo tarpu Kubicai tekdavo atleisti akseleratorių. Tame posūkyje didelę įtaką turi sukibimas su danga ir pasitikėjimas automobiliu. Akivaizdu, Robertas nejautė nei vieno, nei kito.
Vienas svarbus momentas buvo praslydęs pro akis – šiam etapui „Williams“ buvo sukeitę Roberto ir George‘o važiuokles vietomis, tokiu būdu norėdami įsitikinti ar lenko vairuotas bolidas neturi fundamentalių problemų. Dabar matome akivaizdų įrodymą, jog problema ne Roberto važiuoklė.
Ši situacija man primena 1999 metus ir tą pačią „Williams“. Anuomet, naujam savo sezonui jie pasirinko iš „Jordan“ atvykusį jauną Ralfą Schumacherį ir dukart „IndyCar“ čempioną Alessandro Zanardi. Visos viltys sudužo į šipulius – Ralfas net tris kartus lipo ant apdovanojimų pakylos, o Alexui taip ir nepavyko perprasti tuomet naudojamų padangų su grioveliais – sezono pabaigoje jo taškų sąskaita buvo tuščia ir italas buvo priverstas palikti komandą.
Taigi nedaug truko atsirasti gandams apie galimą pilotų keitimą – panašu, „Williams“ kontraktas su Kubica leidžia jiems atsisveikinti bet kuriuo sezono metu. Jei toks faktas įvyktų, Robertas pasitrauktų kartu su jį remiančiu koncernu „Orlen“ ir jų 15 mln. EUR parama.
Šią skylę, kartu su vieta bolide, puikiai užpildytų dabartinis „Formulės-2“ sezono lyderis, kanadietis Nicholas Latifi ir jo tėvo valdomo koncerno „Sofina“ parama. Nepaisant to, jog vaikinui dar trūksta taškų superlicencijai gauti, FIA galėtų padaryti išimtį, mat jis turi didelę patirtį – lenktyniauja F-2 jau ketvirtą sezoną ir yra ne kartą dalyvavęs F-1 bandymuose.
Beje, spėkit kas pilotuos „Williams“ automobilį šią savaitę vyksiančiuose bandymuose Barselonoje? Teisingai – Nicholas Latifi!
Konceptuali klaida?
Pabaigai, grįžkime prie priekinio sparno temos – kaip jau minėjau, „Ferrari“ šiam sezonui pasirinko panašią į „Alfa Romeo“ taikomą filosofiją, akcentuojant bolido apipūtimą ir efektyvų oro srauto išnaudojimą, tuo tarpu „Mercedes“, kaip ir daugelis kitų komandų, pasirinko sparną, sukuriantį didesnę prispaudžiamąją galią.
Pastarasis tik iš pirmo žvilgsnio atrodo pernelyg orientuotas į priekio prispaudimą, mat ši koncepcija leidžia lengviau „žaisti“ su automobilio patobulinimais, nekenkiant bendram balansui.
Taigi italų komandos nokdaunas, dar deramai neįsibėgėjus sezonui, netrukus gali tapti nokautu.
