Paklaustas apie antradienio nuotykius, G.Petrus pradėjo cituoti Maironį: „Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka. Tekėjo didžiulis Nemunas, sustojome per patį vidurį, nes atsirado netikėtai, nei iš šio, nei iš to upė.
Greitis buvo nedidelis, du ratai užsivėlė purve ir puf – stovim. José teko nerti, teks skalbimo dieną vėl pakartoti. Per poilsio dieną darėme, reikės pakartoti.“
Pats Jose Marquesas juokėsi, kad jam viskas gerai.
G.Petrus sakė, kad nuotykių pasitaiko nuolat, gal tik kartais jie pasimiršta, kol atvažiuoji iki finišo.
„Nėra blogo lenktynininko, yra tik tokie, kurie nemoka pagrįsti, kodėl blogai važiavo. Na. tai šiandien savo nuotykius ir papasakojom“, – teigė jis.
Antradienį ekipažas buvo 40-imtas. Esą pats ruožas greitesnis, tad čia ne jų stichija, rezultatai prastesni.
„Pažiūrėsim, kai bus lėtas etapas. Tie bagiukai šokinėja, kai jiems greitis ribojamas, mes juos aplenkiam, o šiaip jie kaip tie žiogeliai – strikt pastrikt, nebematai jų“, – tradiciškai vaizdingai kalbėjo Gintas.
Tomas Jančys, važiuojantis su Irmantu Bražiūnu, pasakojo, kad vandens teko ir jiems.
„Apsirengiau švarų kostiumą, bet kai pylė vanduo, purvas, tai va vėl. Nieko nepadarysi, – juokėsi po finišo Tomas. – Neklimpom, nepramušėm padangų, pravažiavom švariai.“
Jis sakė, kad po poilsio dienos važiavosi smagiai, o ir etapas greitas.
„Gelbėjimo ratas būtų ne pro šalį, – kolegai antrino I.Bražiūnas. – Viena upė tokia didžiulė ir kilometro spinduliu priklimpę mašinų, tai reikėjo ieškoti, kur pravažiuoti.“
Abu ekipažo nariai sakė, kad laukia artėjančių kopų – didelių, aukštų, svarbu, kad nebūtų šlapios.