„Šito karščio kombucha negali pakęsti, reikia gero šaldytuvo. Ir kai mes turime tiek turto vežtis, tai šaldytuvas ir netilpo. Be to, plaukė mašinos visą mėnesį, kitą kartą reikės refrižeratorių kokį atskirai vežtis ir visus čia kombucha pavaišinti, ne tik sau. Nuo karščio kamšteliai nulankstė, neatlaikė to vidinio spaudimo. Kadangi tai natūralus produktas, fermentacija toliau vyko ir net per didelė įvyko. Šitą komuchą mes išbandę Dakare mes tikrai galėsime patikrintą pasiūlyti Lietuvoje“, – nestokodamas geros nuotaikos kalbėjo G.Petrus.
Prabilęs jau rimčiau, didelę patirtį Dakare, „Africa Eco Race“ ir kitose lenktynėse turintis lenktynininkas sako, kad vienos dienos herojumi jam nesinori būti.
„Jeigu važiuosi visą laiką 100 proc. savo galimybių, Dakaras gali baigtis anksčiau, nei yra jo finišas. Turbūt reikia važiuoti 80-95proc. To, kaip gali važiuoti. Kaip tai pagauti, kiekvieno asmeninis sugebėjimas ir loginis mąstymas. Kai azartas atsiranda, norisi spausti kuo greičiau. Bet čia yra 12 dienų, vienos dienos gero pasirodymo čia neužtenka, reikia savo ritmą, o jį pagavus gali visą Dakarą suvažiuoti tuo rezultatu, kokio gali siekti“, – kalbėjo G.Petrus.
Dakara jam patinka kopos, važiavimas jomis. Greiti ruožai, tiesiosios, kai galima spausti iki galo, irgi malonu, tačiau, kaip sako Gintas, tai gali daug kas daryti. „Ten, kur reikia daugiau patirties, ankstesnių Dakarų pamokų, ten gal labiau ir veža. Mašina per kopas gerai važiuoja, man patinka su ja važiuoti per kopas. Vienintelis minusas, kai neveikia elektra, ir kopose sustodavome, tada gal ir pykome ant savo „Voro“. Bet dabar susitaikėme, viskas gerai, eina“, – kalbėjo G.Petrus.
Prieš pat išvyką į Saudo Arabiją jam reikėjo ieškoti naujo šturmano, nes kartu turėjęs važiuoti gavo teigiamą COVID-19 testą. Tačiau su Jose jis sako sutariąs tiesiog puikiai, po savaitės mašinoje atsiliepimai tik geri.
„Jose yra navigacijos maniakas, jis pats ieško waiponto taškų, jeigu atsiranda laisvo laiko, jis nepliurpia, tikrinasi savo kitus darbelius, žiūri į priekį kažką. Darbine prasme jis yra labai aukštos klasės savo specialybės meistras, jeigu navigavimą galima pavadinti specialybe“, – gyrė kolegą G.Petrus, tikindamas, kad geriau šį darbą atliekantį žmogų surasti būtų sunkiau.
Naujiena šiemet G.Petrui yra ne tik šturmanas, bet ir automobilis. Tai jis įvardijo kaip šio Dakaro savo atradimus.
Patyręs lenktynių vilkas prisipažįsta: praėjus vos kelioms dienoms paprastai jau pasiilgsta šeimos ir vaikų. Todėl esą visada labai smagu grįžti į namus ir visus juos pamatyti.
O paklaustas, kiek tiesos jo juokuose apie tai, kad nori pavyti Antaną Juknevičių, G.Petrus neslėpė: „Antaną pavyti labai svarbų, jeigu pavysiu – tikrai labai džiaugsiuosi.“
