Po finišo motobagiu važiuojantis R.Baciuška džiaugėsi, kad važiavosi smagiai – vien kopos, smėlėti keliukai jokių akmenų.
„Smagesnis buvo ruožas. Viskas gerai. Dar viena diena išgyventa, technika laiko. Man truputį nugarą skauda, bet komanda turi kinezetarapeutus, išmasažuos, varysim kaip nauji“, – kalbėjo jis.
Anot lietuvio, trasa nebuvo sudėtinga – žemyn/į viršų.
„Dar daug dienų, viskas dar gali pasikeisti“, – iš anksto džiaugtis neskuba Rokas.
Jo teigimu, su navigacija problemų nebuvo, šturmanas labai gerai navigavo.
„Šiandien spūstelėjome gazą, bet nežinau, ar laikant tokį tempą technika atlaikys. Artimiausiomis dienomis nežinau, kaip bus, nes gali greitai prisidirbti, stovėti 20 minučių, keisti ar pusašį, ar difą priekinį.
Technika turi atlaikyti, nes kokia nors techninė problema ir tu iškrenti iš žaidimo“, – kalbėjo R.Baciuška.
Jis džiaugėsi, kad vakarais, per naktį automobilis sutvarkomas, vis dėlto „keliai“ čia tokie, jog ta būklė vėl atsiduria „ant ribos“.
„Buvo ir baltų kupranugarių, vidury kelio stovi, nieko nebijo, vos pajuda. Vaizdų buvo gražių“, – šypsojosi Rokas.
Anot R.Baciuškos, poilsio dienos jis nelaukia, kadangi ta diena savotiškai išmuša iš vėžių.
„Visą dieną nieko neveiki, o tada bam, vėl reikia dirbti. Geriau tolygiai ir dirbam dirbam ofise. Mes su šturmanu vadiname ofisu, kiekvieną dieną nuo septynių ryto iki šešių vakaro tai mūsų ofisas dviejų savaičių“, – rodydamas į motobagį juokėsi Rokas.