Visos naujienos apie Dakaro lietuvius – specialioje rubrikoje
Pirmas A.Juknevičiaus nuotykis Dakare
Pirmą kartą apie Dakaro ralį Antanas Juknevičius sužinojo dar būdamas paaugliu. Vėliau pradėjęs skinti pergales įvairiose Lietuvos ir aplinkinių valstybių ralio reidų varžybose, jis kartą savo tuometiniam šturmanui Aurelijui Petraičiui juokais pasakė, kad toliau jų laukia nebent tik Dakaras.
Juokus rimtai priėmęs Aurelijus gimtadienio proga Antanui padovanojo pavedimo už sumokėtą startinį Dakaro ralio mokestį kopiją. Būtent taip prasidėjo Dakaro panku vadinamo A.Juknevičiaus gyvenimo avantiūra.
Netrukus jie už 5 tūkst. dolerių nusipirko 1986 m. pagamintą senutį visureigį ir į jį susikrovę savo įrankius, atsargines dalis, drabužius, skilandžius ir palapines išvyko į Dakarą tuo pačiu automobiliu. Be jokios komandos, be jokio techninio palaikymo sunkvežimio.
Važiuodami į startą Marselyje su žvyrui ir smėliui skirtomis vasarinėmis padangomis, netikėtai pasnigus Lenkijoje jie net nuslydo nuo kelio bei kiek apdaužė savo automobilį, bet vis tiek su kiek atvėpusiu priekiniu bamperiu pasiekė Prancūziją.
Ir nors sutikti atsitiktiniai Dakaro dalyviai jais žavėjosi, visi kaip susitarę sakė, kad jie neturi jokių šansų finišuoti. Lietuvių ekipažas varžybų metu sutiko ir tokių dalyvių, kurie atvažiavę su jiems atsargines dalis gabenančiais sunkvežimiais, jau prieš tai kelis kartus startavę, vis niekaip nepasiekdavo finišo.
Tačiau A.Juknevičius ir A.Petraitis padarė stebuklą ir 2003 m. Dakaro ralyje finišavo (52-oje vietoje). Visa tai buvo tik A.Juknevičiaus karjeros sunkiausiame pasaulio ralyje pradžia.
Geležinis Balys Bardauskas
2009 m. Dakaro ralyje lietuvis motociklininkas Balys Bardauskas parodė iki tol neregėtą ryžtą – trečiame greičio ruože krito ir susilaužęs po kaulą kiekvienoje rankoje vis tiek tęsė ralį.
„Net negalėjau apsimauti pirštinių, nes viena ranka buvo tiesiog per daug ištinusi“, – tuomet pasakojo Balys.
Nepaisydamas traumų, tokios nepavydėtinos būklės jis dar nuvažiavo tris greičio ruožus, kol įveikęs pusę distancijos septintajame etape buvo priverstas trauktis.
2018 m. Dakaro ralyje Balys jau pasiekė finišą ir užėmė tuomet aukščiausią vietą istorijoje (tarp Lietuvos motociklininkų), jis buvo 81-as.
Vis dėl to didžiausias košmaras Balį ištiko 2019 m. Dakaro ralyje Pietų Amerikoje, kai jis krito nuo motociklo likus vos 85 km iki visų varžybų finišo. Tuomet jis nukritęs nuo skardžio susilaužė net dešimt abiejų rankų kaulų, tačiau net ir po to dar vis tiek kėlėsi ir važiavo toliau. B.Bardauskas sustojo tik pradėjęs alpti ir sraigtasparniu buvo išgabentas į artimiausią Limos ligoninę.
Ši siaubinga trauma privertė Balį užbaigti karjerą, apribojo jo galimybes laisvai valdyti vieną ranką, bet, kaip jis pats yra sakęs, kai niekas nemato, jis vis tiek dar truputį pavažiuoja motociklu.
A.Gelažninko era ir pergalės „mirtininkų“ klasėje
Po 2019 m. liūdnai pasibaigusio B.Bardausko Dakaro, prasidėjo Arūno Gelažninko era. Iki debiuto Dakare, daugkartinis šalies motokroso, „Enduro“ ir „Cross Country“ varžybų čempionas buvo spėjęs sudalyvauti Europos bei net Pasaulio motokroso čempionatuose.
Kai savo debiutiniame Dakare Arūnas užėmė rekordinę vietą (P24) tarp lietuvių motociklininkų – jau tuomet supratome, kad jis ypatingas.
Dar po vieno Dakaro Arūnas pasiryžo sunkiausiam įmanomam iššūkiui – startuoti tuomet dar „Malle Moto“ vadintoje klasėje, kurioje ne tik važiuodamas vienas turi ir kartu savarankiškai naviguoti, tačiau dar ir grįžęs į bivaką, užuot ilsėjęsis, viso ralio metu privalai savarankiškai remontuotis motociklą.
Turbūt tik dalyvaudamas šios klasės varžybose dar gali pajusti tikrąją kadaise Afrikos dykumose organizuoto Dakaro dvasią.
Ir žinote ką: Arūnas abu kartus startavęs „mirtininkų“ klasėje – joje vis pasiekdavo pergales (2021 ir 2022 m.). Varžydamasis šios klasės varžybose 2021 m. jis užfiksavo ir aukščiausią lietuvių motociklininkų vietą (P21) bendroje įskaitoje.
Dėl to atkreipęs motociklų gamintojų dėmesį, 2025 m. Arūnas sugrįžo jau atstovaudamas gamyklinei „Hoto Moto“ komandai.
