Pateikiame G.Igario laišką, išsiųstą penktadienio vakare Lietuvos laiku:
Pirmiausia noriu pasakyt, kad man viskas gerai, nors pradžia nuo Frankfurto buvo nekokia, vėl pradėjo kibti bronchitas, o lyg ir nerūkau visai. Manau, kad tie dalykai kažkaip psichologiškai susiję, nes labai jau aš to bijojau ir saugojausi. Atvykus su žmona išvykome pasikultūrinti i Kusko miestą ir tuo pačiu adaptuotis prie aukščio. Apsinuodijau maistu, bronchito poveikis ir pastovus 3300 metrų aukštis taip „kalė“ per savijautą, kad galvojau kaip aš ant motociklo užlipsiu starte, tikra ta žodžio prasme. Trečią dieną jau jaučiausi gal ne puikiai, bet pakankamai gerai, o parskridus i Limą reikalai susitvarkė ir šiandien jau norisi pasagas tiesinti. Tikiuosi, kad aukščio adaptacija man labai pravers kai kirsime Andų kalnus, kur aukštis sieks beveik 5000 metrų.
Vakar pasiėmiau motociklą iš uosto. Kažkam, aišku, labai rūpėjo nuspausti masės jungtuką, tad akumuliatorius taip išsikrovė, kad iki dabar dar „neatsigavo“. Gerai, kad vėl nenuvylė šeštas jausmas ir buvau į uostą pasiėmęs atsarginį akumuliatorių.
Nežinau ar Italijos saulė, ar vandenyno bangos, bet pusė elektros prietaisų neveikė, iš karburatoriaus kiek benzinas varvėjo, bet juk tam yra mechanikai kurie, tikiuosi, viską sutvarkys. Prietaisai, tiesa, jau veikia, saugikliai buvo perdegę.
Vakar (ketvirtadienį, red. past.) visi ruošėmės penktadienio techninei komisijai, kuri man vyks 16 val. Tiesa, Lietuvos laikas 7 valandomis skiriasi, lygiai septyniomis valandomis esu jaunesnis čia, o jaunystė yra geras dalykas.
Jau pasimatavau savo naują LS2 šalmą, gautą iš rėmėjų ir padabintą Lietuvos vėliavos spalvomis, buvo didelis renginys. Tikiuosi, geras ženklas dėvėti tos pačios rūšies šalmą kaip ir Cyrilis Despres.
Šiemet esu maloniai nustebintas daug kur girdima lietuvių kalba, tad tikrai daug linksmiau.
Šaltinis: „Lietuviai Dakare“ Facebook.com puslapis.
