Tačiau Mantas į „Fast Lap“ atėjo būdamas toli gražu ne žalias naujokas: vaikystėje pradėjęs važinėti kartingu, dabar jis sėkmingai dalyvauja „Lietuvos automobilių žiedinių lenktynių“ čempionate bei „Mini žiedo“ lenktynėse. Važiuodamas su vienmečiu „Honda Civic“ automobiliu jis sugeba ne tik sukurti rimtą konkurenciją galingesne technika apsiginklavusiems varžovams, bet ir pelnyti pavydėtinas pergales!
– Laisvalaikiu dalyvauji kartingų bei automobilių varžybose, taip pat, radijo bangomis valdomų modelių lenktynėse. Gal turi kokių pomėgių, nesusijusių su automobiliais?
– Kaip ir dauguma lietuvių, mėgstu pažaisti krepšinį – tačiau ne tik pažaisti, bet dar ir pataikyti kartais pavyksta. Dažnai pavažinėju miesto gatvėmis su savo žaisliuku – motoriniu paspirtuku, kartais pažaidžiu kompiuterinius žaidimus, bet dažniausiai ir jie susiję su automobiliais, taigi galima sakyti, kad beveik visi mano užsiėmimai susiję su vienokia ar kitokia technika.
– Kaip sekasi suderinti mokslus su tokiu aktyviu pomėgiu kaip autosportas? Juk jis reikalauja didelio pasiruošimo, laiko treniruotėms ir kelionėms į varžybas.
– Dauguma varžybų vyksta vasarą, atostogų metu, taigi netrukdo mokslams, o jei jau taip atsitinka, kad varžybos ar treniruotės sutampa su mokslais, tai tenka mokslus palikti kitam kartui ir visą demėsį skirti sportui. Yra buvę atvejų, kad dėl laiko trūkumo gavau keletą dvejetukų, bet juk kaip sakoma: „Sportas reikalauja aukų''.
– Ar baigęs mokyklą ketini sieti savo gyvenimą su automobiliais?
– Dar galutinai nenusprendžiau, kur tęsiu savo mokslus, bet greitu metu jau reikės apsispręsti, vis dėlto kitais metais būsiu dvyliktokas. Žinoma, norėtųsi savo gyvenimą sieti su autosportu, bet dalyvaujant varžybose Lietuvoje uždirbti pinigų yra neįmanoma. O ir šiaip, manau, pasaulyje iš
 |
| Viliaus Steponėno nuotr./Mantas Neverdauskas/„Honda Civic“ |
autosporto uždirba tik tie vairuotojai, kurie atstovauja gamyklinėms komandoms ir lenktyniauja auksčiausiose lygose, kaip F-1, WRC, DTM, WTCC ir pan. O jei nori ten patekti, reikia labai didelių piniginių investicijų, kurių šiuo metu neturiu. Na, žinoma, taip pat reikia greitai važiuoti. Tikriausiai autosportas ateityje man liks tik hobiu, nors gal...
– Ar nebuvo keista mokykloje, kad kai tu dalyvaudavai kartingų čempionatuose bei automobilių varžybose, bendraamžiai tuo tarpu vis dar žaidė mašinytėmis?
– Kadangi nesu mėgėjas girtis, dauguma bendraamžių nežinojo, jog aš užsiimu tokiu sportu. O jei ir žinojo, tai retai kas domėjosi tuo, taigi tai man netrukdė sutarti su jais.
– Kas paskatino dalyvauti „Fast Lap“ lenktynėse? Ar tai – tiesiog treniruotė prieš kitus čempionatus, ar toks pats svarbus ir reikšmingas sezono etapas?
– „Fast Lap“ varžybose dalyvauti pasiūliau tėčiui pats, pamatęs informaciją internete. Nutarėm, jog „Fast Lap“ mums bus kaip treniruotė, bet tuo pačiu nenorėjome nusileisti konkurentams, todėl laikui bėgant tai tapo rimtos varžybos, reikalaujančios daug pastangų ir pasiruošimo.
– Ar daug laiko skiri treniruotėms? O gal viskas jau ir taip seniai išmokta ir nėra reikalo daug praktikuotis?
– Internete sklinda kalbos, kad aš treniruojuosi kasdien, tačiau noriu tai paneigti. Pastaruoju metu treniruotėms skiriu labai mažai laiko. Retkarčiais pravažiuoju vieną kitą ratą kartingų trasoje, bet tik po mašinos remonto ar patobulinimo, kad patikrinti, ar viskas gerai. Jeigu būtų kokia nors rimta trasa arčiau Šiaulių, tuomet, manau, skirčiau daugiau laiko treniruotėms, o dabar, kai artimiausia trasa už kelių šimtų kilometrų, tai neturime tiek laiko ir pinigų ten nuvažiuoti ir pasitreniruoti.
– Koks yra pergalingas važiavimas: atsargus ir apgalvotas ar, priešingai, beatodairiškas ir drąsus?
– Aš esu toks žmogus, kuris siekia maksimalių rezultatų, tačiau niekada neperžengiu ribų. Autosporte turiu sukaupęs tikrai daug patirties, todėl visada stengiuosi maksimaliai išnaudoti tiek automobilio, tiek savo galimybes.
– Ar yra tekę patirti kuriozinių situacijų, kai tampa visiškai neaišku, ar apskritai pavyks startuoti, jau nekalbant apie finišą?
– Taip yra nutikę pernai, kai per treniruotes prieš varžybas Latvijoje perkaito variklis ir „pramušė“ tarpinę. Teko grįžti į Lietuvą, ardyti variklį, sukelti ant kojų šeštadienio vakarą besiilsinčius detalių prekeivius. Tuomet dar neradome tam tikro rakto reikiamų varžtų atsukimui, tad jo teko ieškoti iki
 |
| Algirdo Venskaus nuotr./Mantas Neverdauskas |
vidurnakčio. Ryte baigėsi remontai, po to – keletas valandų miego ir vėl į Latviją. Likau be treniruočių, bet variklis atlaikė visas varžybas ir pavyko užimti pirmą vietą.
– Kaip žiemos metu ruošei automobilį 2011 metų sezonui?
– Žiemą automobilis ilsėjosi garaže, visi darbai prasidėjo tik dabar. O jei įdomu, ką tobuliname, tai galiu atskleisti.
Visų pirma, nusipirkome naują greičių dėžę su gera blokiruote, naujus, tvirtesnius pusašius, keisime stabdžių diskus bei tobulinsime važiuoklę. Daugiau rimtesnių pasikeitimų kaip ir neplanuojame.
– Lenktynėse dalyvauji nuo vaikystės, turi sukaupęs nemenką patirtį ir žinias. Ką galėtum patarti „Fast Lap“ naujokams, kurie pirmą kartą mėgins savo jėgas trasoje?
– Patarčiau pirmiausia neskubėti. Išbandyti savo automobilį „Nemuno žiede“ ne varžybų metu, pajusti savo ribas. Taip pat didelį dėmesį reiktų skirti padangoms, nes tie arkliai po kapotu be gerų padangų yra nieko verti. Na, žinoma, taip pat turėti patikimą techniką, kuri nepavestų varžybų metu, nes labai apmaudu, kai tenka baigti varžybas neparodžius visko, ką gali.
