Antrus metus GAZAS.LT ir „Publicum Sport“ surengtuose „Metų lenktynininko“ rinkimuose „Metų autosporto žmogaus“ nominacijoje jis aplenkė Simo Juodviršio karjera besirūpinantį Vitalijų Gudzenko ir LASF ralio komiteto pirmininką, ralio ekipažo šturmaną Ramūną Šaučikovą.
 |
| Pauliaus Sviklo/GAZAS.LT nuotr./Jonas Dereškevičius atsiima „Metų autosporto žmogaus“ apdovanojimą |
Atsiimti apdovanojimo J.Dereškevičius atvyko į GAZAS.LT redakciją. Mes jį perspėjome, kad ši kukli vieneto formos statulėlė – joks oficialus apdovanojimas. Ji nesuteikia jokių privilegijų ar, juo labiau, premijų. Tačiau tai brangus apdovanojimas kita prasme. Tai – kolegų iš automobilių sporto pasaulio pripažinimas.
„Malonu, kad kolegos įvertino mano indėlį. Drauge auginame automobilių sportą. Džiugu, kad ir žiniasklaida padeda populiarinti šią smagią sporto šaką. Esame savotiškame trikampyje – viename kampe sportininkai, kitame rėmėjai, o trečiame – žiniasklaida.“, – sakė J.Dereškevičius.
Pokalbis su juo klostėsi labai sklandžiai. Rodos, kalbėjome ne apie greitus automobilius, o apie gyvenimą iš esmės. Nes lenktyninio automobilio salone galioja tos pačios taisyklės, tie patys kanonai kaip ir kitose srityse. Greitas lenktynininkas, kaip ir geras vadovas, turi būti psichologiškai pasiruošęs priimti teisingus sprendimus.
Ne iš vieno automobilių sporto žmogaus esame girdėję, kad Jonas Dereškevičius – labai geras psichologas. Didžiausias jo indėlis šimtų lenktynininkų galvose yra pamokos, kaip pažinti save. Tik tuomet gali būti greitas. Arba, kitaip tariant, mokėti pritaikyti savo žinias ir tapti greitu.
Mokytojas iš didžiosios raidės
Jonas Dereškevičius treniravo, turbūt, visus greičiausius Lietuvos lenktynininkus, įskaitant ir praėjusių metų Lietuvos ralio čempioną Dominyką Butvilą. Jo vadovaujamos komandos startavo visose įmanomose lenktynėse Lietuvoje – pradedant 1000 km lenktynėmis Palangoje, baigiant eile Lietuvos ralio čempionato etapų.
Dabar trenerio geografija gerokai prasiplėtusi. Šiuo metu jis vadovauja Pasaulio ralio čempionato lenktynių komandai, kurioje važiuoja ukrainietis ir estas. Skirtingų charakterių asmenybes paversti greitais lenktynininkais nėra lengvas iššūkis. Tačiau sėkmės atveju tai pats geriausias pripažinimas.
„Skaičiuoti reiškia baigti“, – J.Dereškevičius.
„Su kiek lenktynininkų teko dirbti? Nežinau. Juk skaičiuoti reiškia baigti, o baigti to, ką dabar darau – dar nesinori“, – atsiimdamas rinkimų apdovanojimą pasakojo Jonas Dereškevičius.
Bet mes žinome – jų buvo tikrai daug. Ir labai jaunų, ir jau brandžiame amžiuje pradėjusių karjerą lenktynininkų. Tiesa, keisti jau įgytus vairuotojų įpročius treneriui yra gerokai sunkiau, nei mokyti vairuotojų pažymėjimų dar neturinčius jaunuolius.
„Jauni lenktynininkai yra kaip kempinės. Jie geria visą informaciją ir perima teisingus įgūdžius. Jie dar nesugadinti, vadinamo, buitinio vairavimo. Tarkime, dar aštuoniolikos nesulaukęs ir gatvių neparagavęs lenktynininkas tam tikrą gabumą įvaldė per pusantros valandos. 34–erių solidus verslininkas, neseniai pradėjęs lenktynininko karjerą, užtruko tris mėnesius.“, – pasakoja J.Dereškevičius.
Aistra ir meilė
Su įvairiausiomis lenktynių komandomis ir įvairių tautybių lenktynininkais dirbęs treneris sako, kad geroje komandoje kiekvienas narys turi degti aistra ir meile automobilių sportui. Net ir, rodos, ne itin svarbią funkciją atliekantis automobilio mechanikas.
 |
| Pauliaus Sviklo / GAZAS.LT nuotr./Jonas Dereškevičius |
Taip pat, labai svarbu, kad komandos vadovas būtų tikruoju dirigentu, o ne tik samdomu darbuotoju. Jo misija – iš būrio savo nuomonę turinčių žmonių suburti vieningą komandą. Visa komanda turi būti kaip kumštis, o ne samdomų darbuotojų rinkinys.
„Vadovas turi bendrauti ir su visa komanda, ir su kiekvienu jos nariu atskirai. Išklausyti jų nuomonę ir priimti teisingą sprendimą. Tuo sprendimu neturėtų abejoti niekas. Tiesa, dažnai komandų vadovai pirmiausia rūpinasi savo atspindžiu veidrodyje, kad galėtų uždėti varnelę gyvenime “aš buvau komandos vadovu„.“, – sako J.Dereškevičius.
Apdovanojimą teiktų konkurentui
Jei šiuos rinkimus būtų rengęs tik Jonas Dereškevičius, apdovanojimą „Metų autosporto žmogus“ jis būtų teikęs Simo Juodviršio karjera besirūpinančiam Vitalijui Gudzenko. Arba vienai iš eilės jaunų ir perspektyvių asmenybių, prisidedančių prie automobilių sporto populiarumo. Tačiau 22 rinkimuose dalyvavusių profesionalų nuomone, 2012-ųjų „Metų autosporto žmogumi“ tapo būtent jis. Ne tik už ilgus gyvenimo nuopelnus, bet ir už indėlį į 2012-aisiais metais augusį Lietuvos automobilių sporto pasaulį.
 |
| Godos Deksnytės nuotr./„Metų lenktynininko“ rinkimų apdovanojimai |
