– Kiek metų ir kokiu amplua esi automobilių sporte?
– Ralis mane supo nuo vaikystės, kadangi esu užaugęs mažame miestelyje Zarasų rajone, kur nuo namų, maždaug už 500 metrų, yra garsusis Gražutės greičio ruožas, žinomas įvairių kartų lenktynininkams.
Šiandien tiksliai nebeprisimenu, kurios varžybos man buvo pirmosios. Žinau tik tiek, kad tuo metu buvau moksleivis ir vyresnis brolis paprašė padėti Utenoje vykusiose varžybose. Taip pamažu įsitraukiau į veiksmą ir tapau „Xtra racing“ savanoriu, nuolat važiuodavau į varžybas padėti organizatoriams ir teisėjams. Studijų metais įstojau į Šiauliuose esantį automobilių sportų klubą „Slikas“. Ten išsilaikiau automobilių sporto teisėjo egzaminą ir tapau licencijuotu teisėju Nacionalinės kategorijos teisėju. Esu išbandęs daug pareigybių, dirbau varžybų vadovo pavaduotoju ar vadovu, trasos saugumo viršininku ar kitose pareigybėse, tačiau su mielu noru grįžčiau dirbti į greičio ruožus, kur tiesiog galiu susitikti su lenktynininkais, matai viską savo akimis gyvai ir esi pačiame varžybų veiksmo centre.
– Ar sunku buvo apsispręsti perimti Ralio komiteto vairą į savo rankas?
– Neslėpsiu, tikrai neplanavau eiti šių pareigų, tai buvo daugiau mažiau ekspromtu priimtas sprendimas, kuriam buvau pastūmėtas man svarbių žmonių autosporte. Reikėjo apgalvoti daug dalykų, nes tai visuomeninė veikla, todėl reikėjo pamatuoti ar atrasiu ir laiko papildomiems darbams. Esu dėkingas ir žmonai už palaikymą. Žinoma, didelis ačiū ir į LARČ savo ekipažus deleguojantiems klubams, kurie suteikė didžiulį pasitikėjimo kreditą.
– Kokios korekcijas ralio padangėje planavai ar planuoji siūlyti ralio žmonėms?
– Pagrindinis tikslas, kurį norėčiau pasiekti – sukurti tokį mikroklimatą ralio bendruomenėje, kad visi jos nariai, mėgautųsi lenktynių procesu, patiriamomis emocijomis bei rezultatais. Taip pat su komanda siekiam užtikrinti visų čempionatų tęstinumą ir augimą, jog tiek lenktynininkai, tiek organizatoriai nuolat tobulėtų, keltų savo meistriškumo lygį.
Būtent dėl to, nuo šių metų LASF į visų lygių čempionatus ir jų etapus deleguoja po du stebėtojus. Abu jie yra tikri savo srities profesionalai: vienas „veikiantis“ ralio lenktynininkas, kitas – daug metų teisėjaujantis teisėjas. Po kiekvieno ralio etapo jie pateikia organizatoriui savo įžvalgas, rekomendacijas bei pasiūlymus, ką reikėtų koreguoti. Nuo šių metų LASF deleguojama į LMRČ ir LARSČ vyr. komisarą, kurio misija yra išvengti improvizacijų interpretuojant varžybas reglamentuojančius dokumentus.
Noriu daugiau dėmesio skirti Lietuvos mini raliui, nes būtent jis yra ralio piramidės pamatas ir aukšto meistriškumo lenktynininkų kalvė. Stengsimės šiam čempionatui kelti tokius pačius kokybinius reikalavimus, kaip ir LARSČ bei LARČ. Būtent todėl vienas iš svarbių šio sezono pakeitimų – didesni techniniai saugumo reikalavimai šio čempionato įskaitose važiuojantiems automobiliams. Tai buvo vienas sunkiausių sprendimų tarpsezonio metu, kadangi finansiškai lenktynininkams padidėja kaštai, tačiau reikėjo suprasti – saugumas automobilių sporte turi būti Nr.1.
Pakeitimų visuose trijuose čempionatuose yra ir daugiau, tačiau tai nuosekli evoliucija ir siekis tobulinti tam tikras reglamentų nuostatas.
– Lietuviškas ralio pasaulis pastaraisiais metais išgyveno aukso amžių: dalyvių skaičius visų lygių pirmenybėse didėjo, technikos parkas modernėjo, konkurencija aštrėjo ir t.t. Ar dar liko augimo rezervų?
– Tai priklauso nuo daugelio dalykų, pradedant makroekonomikos rodikliais ir baigiant ralio žiūrovų susidomėjimu. Šiais metais, panašu, prielaidų raliui augti nėra. Keletas lenktynininkų prasitarė, kad yra priversti koreguoti savo planus ir kuriam laikui stabdys sportininko karjerą. Kita vertus, nepaisant įsigaliojusių naujų saugumo standartų, LMRČ dalyvių skaičius ūgtelėjo. O LARČ turime atjaunėjusį technikos parką, daugiau gamyklinių ralio mašinų.
– Kiek skausmingas Lietuvos ralio bendruomenei karas Ukrainoje? Ar juntami pokyčiai formuojant komandų biudžetus ir bendraujant su rėmėjais?
– Tikrai taip, prasidėjus karui nemaža komandų ir organizatorių pranešė esą priversti koreguoti savo planus. Kita vertus, labai džiaugiuosi kad daug ralio žmonių įsitraukė teikiant visokeriopą pagalbą Ukrainai, ir kiek neįtikėtinų dalykų nuveikė, kad šis karas greičiau baigtųsi, o Ukraina. Ačiū Jums visiems!
– „Rally Žemaitija“ sulauksim Lenkijos ralio elito. Kokiomis nuotaikomis gyvena kaimynai?
– Patikėkite, jie stipriai ruošiasi ir labiau jaudinasi, nei lietuviai prieš startą. Praėjusiais metais „Rally Žemaitija“ atvykę Lenkijos lenktynininkai akivaizdžiai tikėjosi geresnių rezultatų. Beveik visi jų etapai vyksta ant asfalto, patirtis ant žvyro dangos sąlyginai kukli, todėl greičiausias svečių ekipažas finišavo penktoje vietoje, nuo lenktynes laimėjusio Vaidoto Žalos atsilikęs daugiau nei minute. Tačiau šiais metais jie žymiai stipriau tam ruošėsi. Užklausų dėl galimybės surengti testų iš Lenkijos buvo tiesiog milžiniškas – priimti tiek norinčių nebuvo įmanoma fiziškai.
