Žvelgiant į kaimynines šalis, Latviją ir Estiją, automobilių sporto gerbėjams tenka pripažinti pralaimėjimą. Estijoje esanti „Audru 24 ring“ atnaujinta prieš 3 metus, o kaimynai latviai šių metų rugpjūtį taip pat nušluostė lietuviams nosį – renovavo savo „Bikernieki“ žiedą.
Būtent milijoninės skolos ir lėmė tai, kad mūsų šalyje nėra tarptautinius standartus atitinkančios automobilių žiediniių lenktynių trasos.
Tuo metu, kai visas automobilių sportas, pamiršęs Sovietų Sąjungą, judėjo į priekį, „Nemuno žiedas“ taip ir liko ten pat
„Tuo metu, kai visas automobilių sportas, pamiršęs Sovietų Sąjungą, septynmyliais žingsniais judėjo į priekį, „Nemuno žiedas“ taip ir liko ten pat“, – nevyniodamas žodžių į vatą teigė automobilių sporto renginių organizatorius Linas Ramoška. Jis taip pat sutiko, kad vystytis objektui trukdė ir ankstesnė jo valdžia, tačiau ir jai pasikeitus, automobilių sporto entuziastas teigiamų poslinkių nemato.
Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vadovas Edis Urbanavičius teigia, kad sprendimai dėl „Nemuno žiedo“ jau finišo tiesiojoje. „Tikriausiai Vyriausybėje bus priimtas sprendimas skelbti bankroto procedūrą „Nemuno žiedui“, o daliniais objekto savininkais siūloma tapti Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybėms“, – planais pasidalino KKSD generalinis direktorius. Pasak jo, savivaldybių dalyvavimas objekto valdyme leis jo plėtrai panaudoti ne tik valstybės lėšas, tačiau suteiks galimybę objekto plėtrai panaudoti ir įvairių fondų lėšas bei pritraukti investicijas.
L.Ramoška atkreipė dėmesį, kad tokio objekto dalininkais turėtų būti ne tik KKSD ir savivaldybės, tačiau ir Lietuvos automobilių sporto bei motociklų sporto federacijos. „Niekam kitam taip nerūpi trasa, kaip žmonėms, kurie ten treniruojasi ir kurie dalyvauja įvairiose varžybose“, – teigė pašnekovas. Su jo mintimis iš dalies sutiko ir E.Urbanavičius, tačiau jis atkreipė dėmesį, kad ir dabar federacijų atstovai rūpinasi trasos saugumu, o tam nebūtina tapti dalininkais.
„Vis gi, jeigu federacijos aktyviau prisidėtų prie paties objekto plėtros toks variantas būtų svarstytinas“, – kalbėjo KKSD vadovas.
E.Urbanavičius taip pat atkreipė dėmesį, kad techninių sporto šakų atstovams reikėtų labiau susivienyti vieningam darbui. „Su techninių sporto šakų atsotvais bandau kalbėti apie globalesnę, visas technines sporto šakas apimančią programą, kokia kryptimi šis sportas turėtų judėti, nes atskirai federacijos turi pakankamai siaurus savo tikslus ir nematomas platesnis kontekstas“, – kalbėjo pašnekovas.
