Sunku Lietuvoje, o ir visoje Europoje rasti žmogų, kuris būtų pasiekęs tiek laimėjimų, kaip Rokas Lipeikis. Pradėjęs karjerą palyginus vėlai, kai jam buvo jau 31-eri, šis panevėžietis nuo to laiko nepraleido nei vieno Lietuvos ralio čempionato etapo ir daugumą jų laimėjo!
Rokai, lenktyniauti pradėjai ne nuo paauglystės?
Ralį pradėjau važiuoti būdamas 31 metų, tokio amžiaus paprastai žmonės baigia aktyvią ralio karjerą...
O kas tau yra ralis?
Mano gyvenimo aistra.
Kaip gimė idėja juo užsiimti?
Egidijaus Babelio nuotr./Rokas Lipeikis |
Pavyko uždirbti pakankamai pinigu, kad galėčiau įgyvendinti savo vaikystės svajonę.Iš pradžių buvau Panevėžio ralio rėmėjas, o tada ralio lenktynininkai pasiūlė pačiam pabandyti lenktyniauti.
Ar daug reikia treniruotis, kad važiuotum tarp lyderių?
Reikia treniruotis kelis kartus per savaitę ir dalyvauti varžybose bent 5 – 6 metus, kad pasiektum tokį lygį, kai stabiliai gali važiuoti visus ralius iš eilės ir būti tarp lyderių. Nekalbu apie atskirus greičio ruožus ar atskirą ralį, kai galbūt pasiseka ar iškrenta stiprūs priešininkai.
Reikia tik treniruočių?
Ne, dar reikia daug aistros, atsidavimo, kantrybės, protinio ir fizinio pajėgumo, žinoma, finansinių galimybių, gebėjimo valdyti emocijas, darnaus ekipažo, puikios komandos, gero trenerio ir daugybės kitų dalykų. Ralyje turi būti darni visuma. Tik tada galima siekti aukščiausių rezultatų.
Kai pasiekei savo formos piką, kiek laiko tekdavo ruoštis kiekvienoms lenktynėms?
Maždaug 2 – 3 savaites.
Ar sunku rasti motyvacijos, kai laimi kelis metus iš eilės čempiono titulą?
R.Lipeikis pakliuvo į avariją |
Jei supanti aplinka maloni, tada nesunku. Šiuo metu, kai lietuviškame ralyje susiklostė tokia dviprasmiška situacija, labai sunku rasti motyvacijos. Labai skaudu matyti, kai nekompetentingi, negarbingi savanaudžiai griauna lietuvišką ralį, dar visai neseniai, prieš keletą metų išgyvenusį didelį pakilimą.
Koks tau įsimintiniausias ralis ar įvykis per visą karjerą?
Galbūt pasirodys keista, bet man buvo įsimintiniausia, kai po keleto metų mano ir mano tuometinio šturmano Renato pastangų galėjome konstatuoti, kad lietuviškame ralyje greičio ruožų rezultatai fiksuojami sąžiningai ir kad pagaliau baigėsi „kaunietiško“ laikų matavimo era, apie kurią žinojo ne tik lietuviai, bet ir aplinkinių šalių sportininkai. Prireikė dar 10 metų, kad į Lietuvą sugrįžtų Rusijos ir kitų šalių lenktynininkai.
Ar važiuojant dabar, kai šalia sėdi dukra, galvoji, kad nereikia rizikuoti, ar atleidi akceleratorių?
Ne tik galvoju, bet ir tai darau. Tiesa, tai susiję ne vien su dukra. Tai siejasi ir su mano amžiumi, su tuo, kad jau baigiau aktyvią karjerą, nebesitreniruoju taip intensyviai, todėl turiu blaiviai vertinti savo formą ir galimybes.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Inga Lipeikytė ir Rokas Lipeikis |
Pastebėjau, kad iš esmės pasikeitė požiūris į stenogramų sudarymą, kelio konfigūracijos vertinimą, varžybų strategiją ir taktiką. Jeigu anksčiau siekiant rezultato visas pastangas dėdavau kuo greičiau pravažiuoti net ir pačias sudėtingiausias trasos vietas, tai dabar vis dažniau pastebiu, kad imu galvoti, kad šiandien man užteks ir tokio greičio...
Kaip sekasi išlikti tokiam stabiliam? Koks Tavo receptas? Šitiek metų važiuoji praktiškai be jokių didesnių klaidų (turiu omeny „stogus“)?
Nėra tokio recepto. Viskas gaunasi tarsi savaime.Tiesiog tai mano gyvenimo būdas ir, aišku, didelė sėkmė.
Kai jau nebevažiuosi ralyje, ar atvažiuosi pažiūrėt, kaip važiuoja kiti? Ar vis dar mastysi apie šį sportą? Ar liksi netoli jo? Ar tapsi sirgalius? O gal tiesiog užversi šį puslapį ir pasistengsi pamiršti?
Dabar apie tai negalvoju.Kai nebevažiuosiu, tada turėsiu laiko pamąstyti ir apie tai. Viena tikrai aišku – pamiršti to paprasčiausiai neįmanoma.
Palinkėk ko nors savo gerbėjams ir kolegoms.
Sirgaliams – neužmirštamų vaizdų, palaikomų lenktynininkų pergalių, bekompromisinės kovos iki pat paskutinio greičio ruožo kilometro. Varžovams – „gazo-dugno“, sėkmės, įspūdingų pergalių, pagarbos vienas kitam ir pirmiausia sau pačiam.
Lauryno Bočkaus/e-nuotraukos.lt/R.Lipeikis ir I.Lipeikytė |
Rokas Lipeikis: trumpas autosportinės karjeros dosjė:
Pirmas startuotas ralis: Ralis „Visaginas 1996”
Dalyvauta lenktynių: apie 200. Iš jų – 101 Lietuvos ralio čempionato etapas iš eilės (nuo 1996 m. Visagino ralio nepraleistas nei vienas LARČ etapas)
Laimėta ralių: virš 20
Iškovoti ralio čempiono titulai klasėse: 9
Iškovoti absoliutaus Lietuvos ralio čempiono titulai: 7
Per 26 metų ralio karjerą nebaigtos lenktynės: 6
Lenktyniauta su šturmanais: Dainium Alekna, Bronium Samuoliu, Renatu Vaitkevičiumi, Jakke Honkakenu (Suomija), Inga Lipeikyte.
Sporto meistro titulai: Lietuvos nuo 2002 m., Latvijos – nuo 2009 m.
Šturmanai sporto meistrai: R. Vaitkevičius ir I. Lipeikytė.
Aukščiausias pasiekimas: 10 iš eilės laimėtų Lietuvos čempionatų (2002-2012), tame tarpe 7 kartus absoliučioje įskaitoje. Jeigu kalbame apie atskiras varžybas,tai galbūt jau baigus aktyviai sportuoti laimėtas FIA NEZ čempionatas.
Skaitytojo Nerijaus Valiūno nuotr./Rokas Lipeikis |