Atrodė, kad su šampano purslais iš susirinkusiųjų širdžių išsiveržė ir emocijos – kolektyvas glėbesčiavo ir sveikino laimingai namo sugrįžusį G.Igarį ir godžiai gėrė jo įspūdžius iš Dakaro maratono. Ne mažiau įspūdžių „Geraldos“ darbuotojai suteikė ir pačiam G.Igariui – paskutinę akimirką sužinoję apie jo sugrįžimą, jie viską metę susirinko prie jo namų Kartenoje.
Žvakių šviesomis nušvietę apie 150 metrų ilgio kelią į Igarių sodybą, sukūrę laužą, prie kurio patys laukdami šildėsi kone dvi valandas, darbuotojai G.Igariui įteikė įspūdingų rožių glėbį, kurias saugodami nuo šalčio buvo susupę į audeklą tarsi kūdikį. Sveikinimams dar tebeskambant, dangų nušvietė fejerverkų žiedai.
„Išvykdama į Vilnių nieko darbuotojams nesakiau, nes maniau, kad jie sekmadienį norės pailsėti, pabūti su šeimomis – nenorėjau trikdyti jų poilsio“, – darbuotojų entuziazmu džiaugėsi Jolanta Igarienė, kuri į Vilnių pasitikti savo vyro vyko drauge su atžalomis Agne ir Ugniumi bei savo anyta Irena Igariene ir tėvais Virginija bei Adomu Bertašauskais.
„Mes visi tapome motociklų sporto gerbėjais. Ir ne tik mes, bet ir mūsų šeimos, draugai, pažįstami. Dakaras plinta kaip virusas, – pasakojo „Geraldos“ darbuotojai, pastarąsias dienas darbą pradėdavę ir baigdavę nuo žinių apie Dakarą. – Na ir kas, kad Gintautui nepasisekė pasiekti finišo – juk tai nebuvo pasivažinėjimas parko takeliais. Dakare susitinka profesionalai ir net labiausiai patyrę motociklininkai važiuodami verkia. Svarbiausia – kad Gintautas sugrįžo sveikas ir gyvas – tai mums tikra šventė.“
Paklaustas, kokią reabilitacijos programą po įtempto laiko Dakare darbuotojai yra parengę savo vadovui, direktoriaus pavaduotojas Audrius Leščiauskas linksmai pasakojo: „Jau kitą savaitę laukia kelionė į parodą Frankfurte. Laukia nauji užsakymai, produkcija ir pinigai, kuriuos ir vėl galėsime taupyti Dakarui. Argi tai ne puiki reabilitacija?“
Plačiau skaitykite pajurionaujienos.com
