KTM – sėkmingiausias Dakaro ženklas
Šiais metais pagrindiniais varžovais išskiriami KTM komandos nariai: 2017 m. nugalėtojas Samas Sunderlandas, 2016-ųjų nugalėtojas australas Toby‘is Price‘as, 2017 m. antros vietos savininkas Matthiasas Walkneris bei keturis kartus pasaulio čempionas prancūzas Antoine‘as Méo.
2017-ųjų Dakaro ralio nugalėtojas, 28-erių britas S.Sunderlandas sako, kad kova bus įnirtinga, nes yra bent 10 stiprių varžovų. Ispanė Laia Sainz taip pat pripažįsta, kad šiais metais ji sunkiai įsivaizduoja save tarp dešimties geriausių (nors 2015-aisiais ji iškovojo 9-ąją vietą), geriausiu atveju – tik TOP 15. Marco Comos ir Cyrilo Despreso era, kai jiedu dalinosi podiumu, jau baigėsi. Dabar ant podiumo lipa ir tik keletą metų ralio reiduose važiuojantys lenktynininkai.
Bet kokiu atveju, tai būtų 17-a KTM pergalė iš eilės. Jokia kita komanda nėra pasiekusi tokio rezultato; arčiausiai šio rekordo rikiuojasi tik sunkvežimių kategorijos rusų gamintoja „Kamaz“ su 14 pergalių ir japonų „Mitsubishi“ su 12 pergalių.
Greičiausi ir stabiliausi važiuotojai
Tačiau ir „Honda“ jau galėtų lipti ant kulnų: ispanas Joanas Barreda Bortas galbūt ir nėra pats nuosekliausias lenktynininkas, bet turbūt pats greičiausias, laimėjęs net 19 specialiųjų ruožų. Šių metų Dakaro ralyje jis jau spėjo pademonstruoti, kad yra vienas greičiausių lenktynininkų, ir užsitikrino savo 20-ąją pergalę greičio ruožuose.
HRC komanda dėjo viltis į 2015-ųjų antros vietos laimėtoją Paulo Goncalvesą, tačiau Dakaro ralio išvakarėse pranešė, kad 38-erių portugalas negalės startuoti dėl patirtos peties traumos treniruočių metu. Šį sportininką pakeis 23-jų metų čilietis Juan-Ignacio Cornejo‘as. „Honda“ stipriu varžovu įvardinamas ir Kevinas Benavidesas, lipęs ant M. Walkner‘io kulnų Maroko ralyje rudenį.
„Yamaha“ komanda taip pat rodė gerus rezultatus, finišavusi ant podiumo su Davidu Frétigné‘u (2009), Hélderiu Rodriguesu (2011 ir 2012) bei Olivieriu Painu (2014). Adrienas van Beverenas (ketvirtas 2017-aisiais), praėjusių metų geriausias „naujokas“ Franco‘as Caimis (aštuntas 2017-aisiais) bei Xavieras de Soultraitas irgi atnešė gurkšnį šviežio oro į komandą. O pačiu nuosekliausiu paskutinių dviejų sezonų lenktynininku yra įvardinamas Pablo‘as Quintanillas vėl važiuosiantis su „Husqvarna“.
Tačiau vienas įdomiausių šių metų pasirodymų turbūt bus Olivierio Paino: lenktynininkas savo 11-ą Dakarą nusprendė „paimti“ „Malle Moto“ klasėje, dabar pavadintoje „Original by Motul“, kur važiuojama be jokios techninės pagalbos. Penkis kartus finišavęs tarp dešimties geriausiųjų, buvęs oficialus „Yamaha“ lenktynininkas visiems primiršusiems primins senojo Dakaro ir tikrojo nuotykio skonio ištakas.
Lyderių traumos
2016-ųjų Dakaro čempionas Toby‘is Price‘as, pastaruosius metus praleido gydamas po traumos, kurią patyrė 2017-ųjų Dakare. Tada ketvirtame etape lenktynininkas susilaužė šlaunikaulį. Nors tikėjosi dalyvauti Libijos ralyje Maroke spalio mėnesį, nepavyko dėl traumos komplikacijų. Lenktynininkas supranta, koks tai bus iššūkis Dakare, tačiau laikosi pozityviai.
„Nevažinėjau motociklu 8-9 mėnesius, o tai yra tikrai ne toks pasiruošimas, kurio trokštame ruošiantis svarbiausioms metų varžyboms. Bet juk niekada nepamiršti, kaip važiuoti motociklu“, – kalbėjo australas.
2017-ųjų antros vietos nugalėtojas austras Matthiasas Walkneris šią pergalę iškovojo po sunkių metų: 2015-aisias Dakaro metu jis krito nuo motociklo ir jo lenktynės baigėsi per anksti – buvęs motokroso pasaulio čempionas lėkė 2016-ųjų metų Dakaro titulo link, tačiau 7 etape susilaužė koją. „Red Bull“ apie tai susuko filmą, kuriame M.Walkneris pastebi, kad nors įprastai sportininkai sako, kad tokios traumos juos tik sustiprina, užgrūdina, jis tam negalėtų pritarti: „Kai gyjant nematai progreso, labai sunku išlikti morališkai stipriu.“
2017-ųjų nugalėtojas ir pirmasis tai padaręs britas S.Sunderlandas atskleidžia, kad paauglystėje, dalyvaudamas viename iš Didžiosios Britanijos motokroso renginių, patyrė rimtą traumą: susilaužęs abi kojas, kelius, alkūnes ir dubenį motociklininkas praleido metus neįgaliojo vėžimėlyje.
„Kai po to vėl pradėjau važinėti, dariau tą tik dėl malonumo. Tačiau neilgai: darbas tetos ir dėdės parduotuvėje Dubajuje man labai greitai įgriso, tad vėl atsidėjau būti tik lenktynininku. Trauma neturėjo įtakos mano aistrai“, – teigia S.Sunderlandas.
