„Tyrrell Racing“ buvo lenktyninių automobilių konstruktorius, kuris 1968-1998 metais varžėsi „Formulės 1“ trasose. „Tyrrell“ istorijoje yra ne viena pergalė. 1969, 1971 ir 1973 metais „Tyrrell“ vairuotojas Jackie Stewartas laimėjo „Formulės 1“ čempionatą. 1971 metais „Tyrrell“ tapo ir konstruktorių įskaitos nugalėtoju. Dabartinė „Mercedes GP Petronas“ komanda yra šiek tiek susijusi su „Tyrrell“, mat ši komanda keitė savininkus ir pavadinimus. „Tyrrell“ tapo „British American Racing“, „Honda“, „Brawn“, o tada – „Mercedes“.
Šešiaratis „Tyrrell P34“ bolidas yra laikomas vienu iš įsimintiniausių automobilių „Formulės 1“ istorijoje. Pirmą kartą jis viešai parodytas 1975-ųjų rugsėjį. Oficialiame renginyje netoli Londono po uždanga paslėptas automobilis buvo neblogai užmaskuotas – dideli lankai imitavo įprastus priekinius ratus. Pakėlus uždangą nustebo visi renginyje susirinkę žurnalistai, tačiau daugelis manė, kad tai – tik įdomi koncepcija, kuri į lenktynes tikrai nevyks. Tačiau vyko.
„Tyrrell P34“ bolidas buvo sukurtas inžinieriaus Dereko Gardnerio, kuris šiaip garsėjo pažangių transmisijų kūrimu. Šešiaračiai bolidai turi visą eilę akivaizdžių trūkumų – daugiau ratų ir padangų, kuriuos reikia keisti, gerokai sudėtingesnė važiuoklės konstrukcija, daugiau potencialiai silpnų vietų, didesnis svoris. Tačiau „Tyrrell“ inžinieriai nebuvo kvaili – tie keturi mažyčiai ratai turėjo išspręsti vieną aerodinaminę problemą.
Aštuntojo dešimtmečio viduryje „Formulė 1“ iki 1,5 m apribojo priekinio spoilerio plotį. Automobilio priekis turėjo būti pakankamai platus, kad jame tilptų važiuoklės konstrukcija ir vairuotojo kojos. Tai reiškė, kad tas mažas spoileris nedengė priekinių ratų. „Tyrrell“ inžinieriams tai visai nepatiko, todėl jie ieškojo išeičių. Akivaizdus sprendimas – itin mažų priekinių ratų naudojimas. Tačiau skaičiavimai parodė, kad už priekinio sparno pasislėptų tik 10 colių ratai, o jie buvo tiesiog nepakankamai dideli geram sukibimui su trasos danga. Nebent būtų naudojami keturi priekiniai ratai.
