Gamintojų kovos intriga
Bene įdomiausia intriga, kuri suksis pirmajame dešimtuke – ar pernai KTM erą nutraukusi Honda išlaikys savo titulą. Nors KTM jautė kitų gamyklų alsavimą jau ne vienerius metus, tik 2020-aisiais, po 18 metų pergalių, austrų gamintojų dominavimą nutraukė amerikietis Ricky Brabecas – beje, pirmasis atstovas iš JAV, pasiekęs pergalę motociklų įskaitoje.
Honda, į Dakarą sugrįžusi prieš 8 metus, savo pergalę iškovojo po 31 metų, kai 1989 m. apgynė čempionės titulą. Be abejonės, KTM sieks susigrąžinti savo titulą – gamyklinėje komandoje lenktyniaus ankstesni Dakaro čempionai: Toby Price'as, Samas Sunderlandas ir Mathias Walkneris.
Praėjusių metų nugalėtojos "Honda" komandoje šiemet važiuoja ne tik pirmu numeriu pažymėtas Ricky Brabecas, bet ir greitasis ispanas, jau 10 kartų šiame ralyje startavęs Joanas Barreda Bortas, turintis 24 podiumo pergales. Taip pat čia matome ir daug žadantį argentinietį Keviną Benavidesą, savo pirmajame Dakare (2016 m.) finišavusį 4-oje pozicijoje ir nugalėjusį 2020 m. Andalūzijos ralyje. Šioje komandoje važiuoja ir Ignacio Cornejo, finišavęs 4-as 2020-aisiais.
Beje, J.Barreda Bort jau antrajame greičio ruože laimėjo dar vieną pirmą vietą ir dabar bendroje motociklų įskaitos podiumų rekordų pastraipoje rikiuojasi kartu su legendiniu Marc Coma (juos lenkia tik S.Peterhansel ir C.Despres – po 33 podiumų pergales, bei J.Arcarons su 27).
O KTM saga prasidėjo nuo Fabrizio Meoni, nugalėjusio 2001 m. Prieš tai čempiono titulu dalindavosi "Yamaha", BMW, "Honda" ir "Cagiva". Po F.Meoni pergalės, vėliau pirmąsias vietas paeiliui užsitarnavo Richardas Sainctas, Nani Roma, o tada atėjo legendinis kultinio dueto dešimtmetis: nuo 2005 iki 2015 m. vieną po kitos pergales pakaitomis skynė Cyrilas Despres ir Marcas Coma. Po jų geriausiųjų vardus iškovojo dabar KTM komandoje važiuojantis trejetukas. Beje, Nani Roma ir Cyrilas Depres ir toliau lenktyniauja, tik automobilių įskaitoje – ten ir lenktyniauja 6-is kartus motociklų įskaitos nugalėtojas „Misteris Dakaras“ Stephane'as Peterhanselis.
Kiekvienam savo kova
Yamaha komandoje dėl geriausiųjų vardo vėl varžosi Adrienas Van Beverenas, kuris pergalės yra itin ištroškęs – važiavęs Top 10, trejus metus iš eilės prancūzas nepasiekė finišo. Jo komandos draugai yra Franco Caimi ir Andrew Shortas. Buvęs Yamaha atstovas prancūzas Xavieras de Soultraitas dabar kartu su Čilės atstovu Pablo Quintanilla atstovauja Husqvarna. Daug žadantis Pablo iš 8 savo Dakarų 5-iuose finišavo greičiausiųjų penketuke, o pernai užėmė antrąją vietą bendroje įskaitoje. Turbūt tik laiko klausimas, kada šis sportininkas, dar pirmojo savo Dakaro (2013 m.) pirmajame etape iškovojęs trečią vietą, laimės ir patį ralį.
Šiais metais tarp kitų vėl matome ir jaunesnį "Honda" komandoje važiuojančio Kevino brolį Luciano Benavidesą, pernai finišavusį 6-oje pozicijoje. Šįmet jis taip pat važiuoja gamyklinėje "Husqvarna" komandoje. Kaip teigia 25-erių metų lenktynininkas, jo tikslas yra finišuoti: „Mano metų sportininkui Dakare būtina kaupti patirtį – tai svarbiau negu rezultatas.“ Pasak L.Benavideso, tik tada bus galima kalbėti apie brandą, kuri jam bus reikalinga siekiant pergalės ateityje. Šįmet sportininkas tikisi ir vėl finišuoti geriausiųjų penketuke.
Taip pat motociklų klasėje turime keturias moteris. Ispanė Laia Sanz pasižymi stabilumu – ji ne tik greita, bet ir pasiekė visus savo 10-ies Dakarų finišus.
Lenktynininkė atskleidė, kad ji kovojo su liga, tad šįmet jos tikslas yra labiau mėgautis varžybomis ir stebėti organizmą, negu siekti rezultato. Pernai „Original by Motul“ klasėje finišavusi ispanė Sara Garcia savo trečiąjį Dakarą ir vėl važiuoja su vaikinu Javi Vega Puerta. Taip pat pirmą kartą dalyvauja dvi prancūzės: Audrey Rossat jau 15 metų yra profesionali enduro lenktynininkė, gerai žinoma savo šalyje kaip enduro čempionatų nugalėtoja, taip pat iškovojusi ir Europos titulą, o Sara Jugla tikisi sekti Laia Sanz pėdomis – pasak jos, svarbu, kad moterims būtų atstovaujama visuose motociklų pasaulio lygiuose.
Beje, įdomu ir tai, kad jau 7 metus motociklų klasėje tarp čempionų nebematome prancūzų, kuriems vis dar priklauso šio titulo rekordas – iš viso Dakare yra nugalėję 22 motociklininkai iš Prancūzijos. Palyginimui – antrąja vieta dalinasi Italija ir Ispanija – po 6 kartus.
Tikroji nuotykio dvasia
Šįmet Džidoje startavo (tikėkimės, didžioji dalis ir finišuos) 30 drąsiausių ir didžiausio iššūkio ištroškusių lenktynininkų. Malle Moto klasėje, dabar vadinamoje „Original by Motul“, dalyviai ne tik lenktyniauja trasoje, bet ir remontuoja savo motociklus patys, net jeigu dienos etapą baigia labai vėlai. Ši kategorija, pasak senųjų Dakaro fanų, yra pati autentiškiausia – čia daugiau nuotykio ir mažiau sporto.
Šioje klasėje lenktyniauja ir Zigmas Dakar team atstovas, lietuvis Arūnas Gelažninkas.
Šįmet čia varžosi ir praėjusių metų klasės nugalėtojas rumunas Emanuelis Gyenesas, finišavęs 29-oje pozicijoje bendroje įskaitoje iš 96 pasiekusių Dakaro finišą. E.Gyenesas nuo 2020-ųjų metų priklauso ir Dakaro legendų sąrašui – pirmą kartą prie Dakaro starto linijos jis stovėjo dar Afrikoje 2006-aisias, vėliau lenktyniavo ir Pietų Amerikoje. Šiais metais jis nesijaučia gerai pasiruošęs, nes pavasarį kalnuose su motociklu patyrė traumą – lūžo dešinė koja. Tačiau vyras džiaugiasi, kad spalio mėnesį dalyvavo Red Bull Romaniacs varžybose Rumunijos kalnuose, kurios buvo tarsi testas – ar jis gali galvoti apie Dakarą. Testas pavyko – vyras užėmė pirmą vietą „Iron“ klasėje.
Pasak organizatorių, didžiausi Emanuelio Gyeneso konkurentai – nors, tiksliau, šioje klasėje derėtų juos vadinti kolegomis – pernai antrą vietą šioje klasėje nuskynęs Benjaminas Melot, taip pat vienas iš geriausių enduristų portugalų su 25 nacionalinėmis pergalėmis Mario Patrao bei stabilusis, visus 11 savo Dakarų užbaigęs Davidas Pabiška.
Didžiausia komanda Dakare
Prancūzas Benjaminas Melot anksčiau 6 kartus buvo oficialios KTM komandos Dakare mechanikas, o šįmet kaip lenktynininkas dalyvauja jau ketvirtą kartą.
Pasak lenktynininko, besiruošdamas raliui, jis akcentuoja reakciją, nes ji – esminis dalykas važiuojant tokiais greičiais: „Mes važiuojame ant šiurkštaus, įvairaus reljefo ir turime greitai reaguoti, tad labai svarbu išlikti budriam – o tai dažnai pamirštama.“ Kalbėdamas apie vienišių klasę, jis pabrėžia, kad čia užsimezga ypatinga draugystė: „Mes važiuojame atskirai, bet jeigu skaičiuotume visus kartu, esame didžiausia komanda Dakare!“
45-erių čekas Davidas Pabiška, Dakare dalyvaujantis jau 12-ą kartą, savo pirmąjį Dakarą važiavo Malle Moto klasėje, tad, pasak jo, šiais metais jis vėl grįžta prie ištakų. Nedaug Dakare yra tokių dalyvių, kurie finišuotų visuose Dakaruose, prie kurių starto linijos stovėjo. Buvęs savo šalies enduro čempionu, iškovojęs sidabro medalį ir International Six Days Enduro varžybose, čekas garsėja altruizmu – jis pelnė ir UNESCO World Fair Play apdovanojimą už kito lenktynininko išgelbėjimą. Pasak D.Pabiškos, Dakaras atskleidžia tikrąjį žmogaus charakterį.
Su šiais vyrais bando lygiuotis ir 30-uoju numeriu pažymėtas lietuvis Arūnas Gelažninkas, dalyvaujantis „Original by Motul“ kategorijoje. Arūnas tikisi tapti pirmuoju lietuviu, finišavusiu šioje klasėje. 2019 m. vienišių klasėje važiavęs Balys Bardauskas patyrė traumą likus tik 50 kilometrų iki finišo. Po trečiojo etapo Arūnui sekasi siekti savo tikslo – jis rikiuojasi 3-oje savo grupės rikiuotės pozicijoje.
Kelio knygos, padangos, ir kiti reikalavimai
Šiais metais Dakare turime keletą ryškių naujovių. Turbūt pati įdomiausia – įsteigta „Dakar Classic“ kategorija, kurioje varžysis automobiliai ir sunkvežimiai pagaminti iki 1999 m. Ne paslaptis, kad vienas įdomiausių šios kategorijos dalyvių bus Porsche 911 automobilis. Be to, jį vairuoja moteriškas ekipažas – amerikietė Amy Lerner ir šturmanė belgė Sara Carmen Boassaert. Su tokiu modeliu 1984 m. Dakarą laimėjo René Metge.
Šiame Dakare nemažai ir pakeitimų: vienas ryškiausių, kurio testavimą jau matėme praėjusiais metais – dalyviai gauna jau spalvotai sužymėtas kelio knygas prieš pat startą: likus 20 minučių – motociklininkai ir keturračiai, likus 10 minučių – kitos kategorijos. Gali būti, kad tai žingsnis į ateitį iš viso atsisakyti popierinės versijos – šįmet elektrines kelio knygas jau gavo ,,prioritetiniai” automobilių, SSV ir sunkvežimių vairuotojai.
Taip pat pačios pavojingiausios vietos dabar ne tik pažymėtos, kaip įprasta, kelio knygoje, bet vairuotojai girdi ir garso signalus. Tam tikrose painiose vietose reikalaujama važiuoti lėčiau (90 km/val.), o per visą ralį motociklininkai galės pakeisti iš viso 6 galines padangas, ne daugiau. Degalų pildymo zonose nebegalima galima remontuoti motociklo, tik pripildyti degalų ir pakeisti kelio knygą, jeigu būtina. Taip pat skiriama bauda jeigu antrą kartą bus keičiamas variklio stūmoklis, net jeigu variklis išlieka tas pats.
Visas šis apribojimų komplektas skatina dalyvius saugoti motociklus – taigi važiuoti atsargiau. Žadėtas motociklų greičio ir galios apribojimas atidedamas bent iki kitų metų.
Saugos liemenės – jau dabartis
Neoficialiais duomenimis, per 42 Dakarus gali būti žuvę beveik 80 žmonių. Iš jų – 30 lenktynininkų, tarp jų – 22 motociklininkai.
Pernai Dakaras atėmė net dviejų motociklininkų gyvybes. Septintajame etape žuvo garsusis, ilgametis Dakaro dalyvis ir pasaulio cross-country ralio čempionas portugalas Paulo Gonçalvesas, o vienuoliktame etape griuvęs 2019 m. „Original by Motul“ klasės nugalėtojas olandas Edwinas Straveris taip susižalojo, kad mirė po savaitės ligoninėje.
Todėl motociklininkų klasėje esti dar daugiau naujovių dėl saugumo. Atsižvelgiant į pasaulinę praktiką ir praėjusių metų žūtis, šiais metais motociklininkams ir keturratininkams būtinos apsauginės liemenės – prieš pat smūgį išsipučiančios it oro pagalvės. Tokios liemenės jau yra naudojamos kai kuriose plento lenktynėse – taip pat ir MotoGP.
Daugumai Dakaro dalyvių tai naujovė, kurią kiekvieną vakarą jie turės įkrauti. Kaip minėjo keturratininkas Laisvydas Kancius, tokią liemenę jis jau išbandė Andalūzijos ralyje 2020-ųjų rudenį, bet nėra tikras, ar ši skuba ir bandymų stoka pateisins naujieną. Motociklininkas Arūnas Gelažninkas taip pat teigė, kad tokią liemenę pasimatavo tik atvykęs į Dakaro ralį.
Kol kas organizatoriai siūlė 5 gamintojus, kurie oro liemenes paleido į rinką 2020-ųjų rudenį. Kai kurie iš jų liemenes testuoja jau kelerius metus. Štai „Alpinestars“ liemenes, pritaikytas plento motociklininkams, pradėjo testuoti dar 2001 m., o 2009 m. tokias jau galėjome matyti MotoGP. Taigi nors oro pagalvių sistemos jau yra diegiamos asfalto lenktynėse ir gatvės motociklizme, tokių inovacijų dar trūko bekelės motociklininkams, kuriems iššūkių daugiau: reikia atskirti dažnus ir skirtingo stiprumo įprastus kratymus dėl reljefo nuo kritimo.
Svarbiausia – teisingi algoritmai
„Alpinestars“ modeliuose gatvei skirti du suspausto oro balionėliai, kad apsauga būtų dar didesnė, nes čia tikimybė susidurti su kitu eismo dalyviu irgi didesnė negu plento lenktynėse (čia montuojamas vienas balionėlis). Lenktyninė liemenė po išsipūtimo per 30 sekundžių išleidžia orą ir lenktynininkas gali tęsti varžybas – nereikia keisti balionėlio. Liemenė įkraunama per 6 valandas ir veikia 25 valandas.
Pagal įvairius algoritmus, liemenė atpažįsta būsimą smūgį ir, tarkime, važiuojant 48 km/ val. greičiu išsipučia per 25 milisekundes. Tokios liemenės sumažina smūgio jėgą net iki 95 proc. palyginus su pasyviomis apsaugos priemonėmis – šarvais ar striukėmis su integruotomis apsaugomis. Liemenių kaina svyruoja nuo daugmaž 800 dolerių už gatvės versiją iki 1300 dolerių už lenktynių versiją.
Nors testai vyksta jau beveik 20 metų, tik šįmet „Alpinestars“ pasiūlė Tech-Air OFF-ROAD liemenę. Testavęs ją kelerius metus Dakare ir MXGP, italų gamintojas neabejoja, kad tai – motociklininkų saugumo ateitis. Šių metų Dakaras parodys, ar pavyko sukurti algoritmus, kurie suprastų skirtumą tarp rimto griuvimo ir įprasto bekelės stiliaus ir tempo: šuolių, stiprių nusileidimų, didelių apkrovų, skirtingo grunto sukeliamos vibracijos ir pan.
