„Malonu, kad šiai sporto šakai rodomas valdžios dėmesys, kurio vis dar trūksta. Sporto šaka techninė, tad jai reikia didelio finansavimo – tarptautinėje rinkoje jo reikia dar didesnio“, - pasakojo P.Pleskovas. Jis atskleidė, kad vienam Europos čempionato etapui, jeigu automobilis būtų nuomojamas, reikėtų 20-25 tūkst. eurų.
Neturėdami tokių pinigų, sportininkai lenktynėms ruošiasi patys. Lenktynininko tėtis ir į kiekvienas varžybas jį lydintis komandos vadovas Valdas Pleskovas gyrėsi, kad praktiškai visas sportinis automobilis yra surinktas jų pačių rankomis – tokių komandų, kaip jų, aukščiausioje autokroso lygoje mažai.
P.Pleskovas teigė, kad dar prieš 2015-ųjų sezoną svarstė apie galimybę būti greičiausiųjų trejetuke, tačiau sezonui įpusėjus, jis pastebėjo, kad galimybės yra didesnės ir galima kovoti dėl pirmosios vietos, kuri išsprūdo tik paskutiniame Europos čempionato etape.
Sportininkai pasiskundė, kad biudžetus surinkti sunku ir kad valdžia galėtų daugiau investuoti į automobilių sportą, tačiau tą pačią dainelę KKSD atstovai girdi turbūt kiekvieną kartą susitikę su lenktynininkais: techninė sporto šaka, daug kainuoja kelionės ir t.t.
KKSD direktorius Edis Urbanavičius teigė, kad jų noras yra atkreipti dėmesį į kiekvieną sportininką, o jis pats asmeniškai nori išgirsti kuo daugiau jiems kylančių problemų ir bandyti jas spręsti.
„Stengiamės pasikviesti daugelį sportininkų, turinčių pasiekimų aukščiausiame lygyje. Galime ne tik linksmai praleisti laiką juos pagerbdami, bet ir išgirsti jos problematiką, poreikius – man pačiam įdomus jas žinoti geriau“, - kalbėjo E.Urbanavičius.