Lenktynininko karjerą galima pradėti ir profesionaliose varžybose
Pasirinkimų, kur galima nebrangiai pradėti savo, kaip lenktynininko karjerą yra daug: pradedant kartingu, slalomu, gatvių lenktynių varžybomis ar tiesiog laisvu pasivažinėjimu uždaroje trasoje. Ten nereikia specialiai tam pritaikytos brangios technikos, galima savo jėgas išmėginti kad ir su kasdieniu automobiliu.
Tačiau specialiai automobilių sportui ruoštas automobilis nėra reikalingas ir norint pradėti karjerą tikroje žiedinių lenktynių trasoje, oficialiose Lietuvos čempionato varžybose. Tai leidžia „Time Attack“, lenktynių laikui tipo varžybų formatas, kuriame dėl trasos rekordų kaunasi profesionalūs sportininkai, taip pat savo, kaip vairuotojų ir automobilių galimybėmis matuojasi ir pradedantieji lenktynininkai. Kartu su Lietuvos žiedinių lenktynių čempionatu į Kačerginės „Nemuno žiedą“ gegužės 28 dieną šiemet grįžta ir „Time Attack“ pirmenybės „Ring Challenge“ renginyje.
„Time Attack“ lenktynių laikui principas labai paprastas: laimi tas, kuris apvažiuoja vieną trasos ratą greičiausiai. „Ring Challenge“ varžybose dalyviai turi tris važiavimų sesijas, kurių trukmė – net pusantros valandos, per kurias jie stengiasi gerinti savo rezultatus. Kadangi tai oficialios varžybos, laikas matuojamas profesionalia įranga, tai ir rezultatai – oficialūs. Ne vienas sportininkas giriasi per treniruotes mušęs rekordus, kuriuos fiksavo rankiniu chronometru ar išmaniąja programėle, tačiau oficialiai pripažįstami tik tie, kurie buvo užfiksuoti licencijuotų teisėjų oficialiose varžybose.
„Time Attack“ mėgėjams leidžia patekti tarp profesionalų
Dėl trasos rekordų kovoja greičiausi šalyje sportiniai automobiliai, kuriuos pilotuoja profesionalai. Tačiau tai nereiškia, kad mėgėjas, pirmą kartą trasoje važiuojantis su savo kasdieniu „Golf GTI“ neturi šansų prieš Arūną Gečiauską su 680 AG „Mitsubishi“, kuris „Nemuno žiede“ skrieja didesniu nei 150 km/val vidutiniu greičiu. Jis su juo nė nekovoja.
Dalyviai važiuoja labai skirtingais automobiliais, kurių pajėgumas taip skiriasi, kad būtų nesąžininga jiems leisti varžytis tarpusavyje. Tad jie yra atskiriami klasėmis. Sportiniai ir standartiniai automobiliai važiuoja atskirai. Be to, automobilių pajėgumas skirstomas pagal darbinį tūrį. Taip „Honda Civic“ lenktyniaus su sau lygiu, o ne su „Porsche“.
Taip pat pagal automobilių pajėgumą yra skirstomi ir pogrupiai. Taip siekiama išvengti didelių greičio skirtumų trasoje, kurie yra pavojingi. Gana pavojingas ir pats „Nemuno žiedas“. Dėl to standartiniais automobiliais važiuojantys dalyviai važiuoja kiek kitokioje trasoje nei sportinės mašinos su visa reikalinga saugumo įranga. Standartiniams automobiliams be saugos lankų trasoje tenka įveikti dvi papildomas greičio mažinimo zonas prieš pačius pavojingiausius trasos posūkius.
Taigi trasoje galima važiuoti ir su standartiniu, kasdieniu automobiliu, tai bus saugu, ir bus galima varžytis su sau lygiais varžovais, pro šalį neskraidys profesionalai. Paskutinis ir svarbiausias klausimas? Kiek tai kainuoja?
Kiek kainuoja lenktynės?
„Ring Challenge“ startinis mokestis į „Time Attack“ sesiją – 150 eurų. Žinoma, trasoje galima rasti progų pasivažinėti ir pigiau, tačiau čempionato renginiai yra prižiūrimi ne tik profesionalių teisėjų tačiau jie suteikia ir visą privalomą saugumo infrastruktūrą: šalia trasos nuolat budi ugniagesių ir greitosios medicinos pagalbos ekipažai, tralas tiems, kurie padaro klaidą. „Ring Challenge“ pasirūpina maitinimo galimybėmis ir higienos infrastruktūra.
Tačiau neverta pamiršti ir kitų išlaidų. Ilgametis įvairių „Time Attack“ tipo, slalomo ir gatvių lenktynių dalyvis Kristupas Šablinskas, taures renkantis savo „Honda Civic“ automobiliu sako, jų nėra daug.
„Per dieną trasoje išnaudoju visą degalų baką benzino, kuris yra 50-ies litrų talpos, tad degalai man šiandieninėmis kainomis kainuoja apie 90 eurų. Stabdžių kaladėles ir kitus eksploatacinius skysčius beveik ignoruoju – jie dyla ilgai ir skaičiuoti jų kainą varžyboms neturiu didelio poreikio“, – sakė varžybų dalyvis.
Didžiausia standartinių automobilių problema lenktynių trasoje – stabdžiai. Čia jie patiria itin dideles perkrovas ir perkaista. Rekomenduojama naudoti bent jau sportines stabdžių kaladėles. Tačiau Kristupas sako, kad „Time Attack“ sesijose galima važiuoti ir standartiniais stabdžiais.
„Jei per du ar tris greitus ratus jie užkaista, gali porą ratų pavažiuoti lėčiau, kad juos ataušinti ir tada vėl leki“, – pasidalijo patirtimi.
Taip pat lenktynės vairuotojus išmoko apie padangų svarbą. Jeigu ramiai važinėjant gatvėmis tiek brangios, tiek pigios padangos elgiasi daugiau mažiau vienodai, tai trasoje padangų sukibimo galimybės posūkiuose ir stabdymo metu skiriasi kaip diena ir naktis. Neretai naujos ir geros padangos trasoje leidžia pasiekti geresnį progresą nei padidinta variklio galia, geresni stabdžiai ar kitos modifikacijos. Arklio galios yra niekis, kai jų nėra kaip nuleisti ant žemės.
K. Šablinskas išduoda naudojantis pusiau sportines, „Semi-Slick“ tipo padangas, kurių komplektas kainuoja kiek daugiau nei 400 eurų. Jų užtenka bent šešioms dienoms trasoje.
Ir žinoma, privalomas atributas be kurio į trasą niekas neleis – šalmas. Jo negalima pamiršti.
Kuo važiuoti?
Ir galiausiai – automobilis. Iš tiesų „Time Attack“ varžybose galima važiuoti bet kokiu techniškai tvarkingu automobiliu, tačiau daugiausiai džiaugsmo suteiks ir labiausiai į vairavimą įtrauks sportišką charakterį turintys modeliai. Populiarūs krosoveriai ir SUV dėl savo valdymo ypatybių gali netgi išgąsdinti.
Entuziastai, norintys turėti vieną automobilį, su kuriuo būtų patogu gyventi, ir kartais išvažiuoti į trasą, renkasi karštuosius hečbekus. Tačiau Lietuvos trasose tarp mėgėjų dominuoja įvairūs 3-ios serijos BMW. Jie – pigūs, gana dinamiški ir neblogai valdomi, o svarbiausia – jiems yra milžiniškas sportiškesnių dalių pasirinkimas antrinėje rinkoje, su kuriomis galima tobulinti automobilį.
Tuo tarpi jeigu turimas automobilis tiesiog galingas, o vairuotojas nejaučia noro savo jėgas išmėginti posūkiuose, „Ring Challenge“ gegužės 28-ąją tokius vairuotojus kviečia išmėginti savo jėgas traukos lenktynių, vadinamojo „drago“ iššūkyje.
