Stabdžių antiblokavimo sistema, geriau žinoma tiesiog kaip ABS, nėra nauja. Įdomu tai, kad 20 amžiaus pradžioje ši idėja buvo bandoma ne su automobiliais, o su traukiniais, o kiek vėliau – su lėktuvais. Masinės gamybos automobiliuose ABS pasirodė 1971 metais – „Chrysler“ montuotavo šią sistemą „Imperial“ automobilyje. „Mercedes-Benz“ greičiausiai buvo pirmasis gamintojas, kuris ABS įtraukė į visų savo naujų automobilių standartinę įranga. Dabar ABS turi ir motociklai, ir sunkvežimiai, ir traukiniai.
Ir automobilių sporte ABS yra labai paplitusi technologija. Ne šiaip sau – nors ABS yra laikoma saugumo įranga, ši sistema padeda ne tik sutrumpinti stabdymo kelią, bet ir išlaikyti krypties kontrolę stabdymo metu. Ir „Formulės 1“ komandos jos labai norėtų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip R.Grosjeanas išgyveno kraupią F-1 avariją? „Halo“, personalas ir sėkmės faktorius
Straipsnio pradžioje piešėme hipotetinę situaciją, kuomet F1 bolidas prie posūkio priartėja šiek tiek per greitai. Rezultatas – užsiblokavę ratai. Taip automobilis ne tik praranda sukibimą ir svarbias sekundės dalis, bet ir sugadina padangas. Atsiradusios plokštumos sukelia vibracijas, kurios toliau blogina automobilio dinamines savybes bei trasos įveikimo laiką. Galiausiai, taip gadinamas ir pats automobilis, o ir vairuotojui varžytis su stipriai drebančiu automobiliu tikrai nėra lengva. Tai kodėl „Formulės 1“ automobiliai neturi ABS?
Kodėl „Formulė 1“ uždraudė ABS?
Trumpas atsakymas – nes ši sistema buvo uždrausta dar 1994 metais. „Formulės 1“ taisyklės tuo pačiu uždraudė ir aktyvios važiuoklės, stabilumo ir starto kontrolės sistemas. Šios technologijos tuomet jau buvo naudojamos ir ne tik padėdavo bolidams išsilaikyti ant trasos asfalto, bet ir leisdavo pasiekti geresnius trasų įveikimo laikus. Tai kodėl šios svarbio elektroninės pagalbos sistemos buvo uždraustos?
Motyvacija buvo gana paprasta – „Formulė 1“ norėjo suvaldyti augančią bolidų kainą. Be to, tuo metu „Formulė 1“ buvo aršiai kritikuojama ir kaip bolidų, o ne vairuotojų lenktynės. Kritikai teigė, kad technologinė pažanga vairuotojus pavertė antraeiliais aktoriais ir įgūdžiai, drąsa bei užsispyrimas nebėra tokie svarbūs raktai į sėkmę kaip aerodinamika ir pagalbinės elektroninės sistemos. Taigi organizatoriai įsiklausė į šią kritiką ir ABS kartu su savo draugėmis dingo iš „Formulės 1“ bolidų.
Ayrtonas Senna, labai garsus brazilų lenktynininkas ir čempionas, anksčiau pasisakė už technologijų įtakos rezultatams mažinimą. Jis manė, kad reikia stengtis padaryti taip, kad vairuotojo meistriškumas, o ne elektroninės pagalbos sistemos, būtų svarbiausias pergalės garantas. Tačiau kai pakeitimai buvo įvesti, Senna pats sakė, kad be elektroninės pagalbos 1994-ųjų sezonas bus pažymėtas daugybe avarijų. Senna žuvo būtent 1994-ųjų gegužės 1 dieną, tačiau elektroninė stabilumo sistema ar ABS jam nebūtų padėjusios.
Kritika dėl technologijų įtakos rezultatams nenutilo ir po to. Niki Lauda 2002 metais sakė, kad gerai treniruota beždžionė galėtų valdyti modernų F1 automobilį.
Taigi ABS iki šiol nėra „Formulės 1“ automobiliuose, nes norima kiek įmanoma daugiau užduočių palikti vairuotojo rankose. F1 automobiliai ir taip yra kompiuteriai ant ratų, todėl vis dar stengiamas kiek įmanoma didinti vairuotojo įgūdžių reikšmę galutiniam rezultatui. Štai todėl ir dabar matome slidžioje trasoje apsisukančius automobilius ar prieš posūkį užsiblokavusius ratus.
