Kad ir kokie tvirti būtų anglies pluošto kompozitai, jie vis tiek neatlaiko labai stiprių smūgių, kurių „Formulėje 1“ netrūksta. Po didesnių avarijų ir dabar galima pamatyti į šalis išsilakstančius ratus.
Vienas toks incidentas įvyko 2020-ųjų Belgijos „Grand Prix“ lenktynėse. „Alfa Romeo“ pilotas Antonio Giovinazzi nesuvaldė savo automobilio ir išskriejo už trasos ribų.
Paskui jį važiavęs Georgeas Russellas matė avariją ir lengvai išvengė susidūrimo su „Alfa Romeo“, tačiau nuo Giovinazzi bolido pasprukęs ratas pasipainiojo jo vairuojamo „Williams“ bolido kelyje ir lenktynės buvo baigtos abiem.
Komentatoriai tada stebėjosi – kaip tai galėjo įvykti? Juk šiais laikais bolidai savo ratus prie savęs laiko kur kas tvirčiau.
F1 automobiliai visada turėjo atviras važiuokles ir visada pametinėjo ratus. Tai – labai pavojinga, todėl buvo ieškoma išeičių, kaip sumažinti po avarijų pasklidusių nuolaužų gausą. 1998 metais buvo paskelbta taisyklė, kad bolidų ratai prie bazės privalo būti tvirtinami lankstaus pluošto saitais. 2011 metais ši taisyklė pakoreguota – nuo to laiko kiekvienas ratas turi dvi tokias apsaugines pluoštines virves. Jos yra slepiamos važiuoklės konstrukcijoje ir negali atlikti jokios kitos funkcijos.
Tos apsauginės virvės yra gaminamos iš sintetinio polibenzoaoksido (trumpinamas PBO, geriau žinomas prekinio ženklo „Zylon“ vardu) pluošto. Įdomu tai, kad šią technologiją „Formulė 1“ pasiskolino iš laivininkystės – iš PBO pluošto kartais gaminamos švartavimo virvės.
Nuo 2011 metų kiekvienas bolido ratas prie bazės tvirtinamas dviem storomis PBO virvėmis. Kiekvienos iš jų pjūvis privalo būti bent 110 kvadratinių milimetrų. Taisyklėse nurodyta ir kaip šios saugumo virvės turi būti pritvirtintos, kad veiktų kiek įmanoma efektyviau. Viena tokia virvė atlaiko maždaug 5500 kg apkrovas.
Tačiau F1 automobilių ratai vis tiek kartais nuskrenda šalin – kaip tai įmanoma? Na, virvė galbūt ir atlaiko tas apkrovas, tačiau jos tvirtinimo taškai gali ir sulūžti. Be to, pastebima, kad PBO virvės „Formulėje 1“ greitai susidėvi, todėl komandos jas keičia kas 2–3 lenktynes. Ir kiek kartų esame matę avarijas, po kurių ratai lieka su bolidu, net jei važiuoklė yra visiškai sulūžusi? Jei ne tos virvės, laisvi ratai kiekvienoje trasoje sukeltų avarijų virtinę.