Šio savaitgalio „Formulės 1“ kovas Bahreine sekite 15min rubrikoje „Gazas“ kovo 30 ir 31 d. nuo 18 val.
Gali būti, kad apie tai niekada nesusimąstėte. Tačiau „Formulės 1“ bolidai yra nepaprastai brangūs. Žinoma, kai jau sukuri vieną, antrojo gamyba nebėra tokia brangi. Kitaip tariant, du bolidai nekainuoja dvigubai daugiau nei vienas. Tačiau tai vis tiek yra papildomos išlaidos ir vargas. Ne tokios turtingos komandos tikrai norėtų į lenktynes paleisti tik vieną lenktynininką ir taip sutaupyti pinigų. Tačiau kitos galbūt norėtų į lenktynes pasiųsti tris automobilius, kad jie užimtų visą nugalėtojų pakylą.
Du čempionatai viename
2019-ųjų „Formulės 1“ sezone varžosi 10 komandų. Kiekvienoje iš jų – du lenktynininkai. Be išimčių – visos turi po du. Tačiau taip yra tikrai ne be reikalo – tokią struktūrą numato pati „Formulė 1“. Šioje vietoje reikėtų priminti, kad „Formulė 1“ – tai net du čempionatai viename.
Pirmasis čempionatas – vairuotojų. Kiekvienas vairuotojas individualiai viso sezono metu renka taškus. Jie skiriami už kiekviename etape užimtą vietą. Šiemet papildomas taškas bus skirtas ir už greičiausią trasos rato įveikimo laiką. Vairuotojų čempionate komandų, galima sakyti, nėra. Visi vairuotojai turi varžytis tarpusavyje – lenkti žmogų, vairuojantį to paties konstruktoriaus bolidą, yra normalu, įprasta ir sveikintina. Tuo pat metu vyksta ir konstruktorių čempionatas.
Konstruktoriai lygiai taip pat renka taškus. Tiksliau, jie renka tuos pačius taškus. Abiejų lenktynininkų surinkti taškai yra sumuojami ir keliauja į komandos sąskaitą. Taigi kiekviena komanda nori, kad jos bolidai užimtų abi pirmąsias vietas.
Ir ne tik dėl garbės – sezono nugalėtojas susišluoja didžiausią piniginį prizą, kurį vėliau gali skirti naujų technologijų vystymui ir kitoms komandos reikmėms. Kitaip tariant, varžomasi dėl rimtos pinigų sumos, todėl varžybos privalo būti lygios – visos komandos privalo turėti po tokį patį lenktynininkų skaičių.
Taigi net ne tokios turtingos komandos yra suinteresuotos turėti bent du bolidus. Įprastai mažiau žinomos komandos rečiau sulaukia rėmėjų dėmesio, todėl joms sezono prizas yra labai svarbus finansine prasme, net jei taikomasi tik į 10-ą vietą bendroje įskaitoje.
Kuo daugiau bolidų komanda turi trasoje, tuo didesnė tikimybė, kad bent vienas iš jų pasieks finišą, komandai pelnydamas gyvybiškai svarbius taškus. Aišku, patys lenktynininkai turi varžytis tarpusavyje, net jei priklauso vienai komandai. Todėl dažnai tokiose situacijose susiduriama su konfliktu – kiekvienas nori užimti aukštesnę vietą, o komanda nori, kad jie nerizikuotų ir abu pasiektų finišą.
Anksčiau buvo po tris
Komandos norėtų trasoje turėti kuo daugiau bolidų. Tiksliau, ir turėjo – keli konstruktoriai kiekvienose lenktynėse anksčiau turėjo po tris ir daugiau bolidų. Taip konstruktoriams buvo lengviau rinkti taškus. Bet ar tai buvo teisinga? Tikrai ne – daugiau taškų laimėdavo gausesnės bolidų gretos. Tačiau pirmoji Konkordo sutartis, pasirašyta 1981 metais, nurodė, kad kiekviena komanda turės tik po du bolidus.
Konkordo susitarimai – tai sutartys tarp Tarptautinės automobilių federacijos (FIA), „Formulės 1“ komandų ir „Formulės 1“ grupės (čempionatą organizuojančios korporacijos). Nors šių sutarčių sąlygos yra slaptos, yra žinoma, kad jose nurodomi metodai, kaip komandos pasidalina iš televizijos transliacijų gautus pinigus. Taigi mažesnės komandos išsikovojo lygias varžybų teises, užtikrindamos vienodą bolidų skaičių nuo kiekvieno konstruktoriaus.
Iš viso jau buvo pasirašyti 7 Konkordo susitarimai. Pastarasis apima 2013–2020 metų sezonus. Ar po to bolidų skaičius komandose augs?
Tikriausiai, kad ne, bet kas gali žinoti. Didžiąją bolido kainos dalį sudaro ne gamybos išlaidos, bet inžinierių darbas, bandymai vėjo tunelyje, trasose, kompiuterinės simuliacijos. Pagaminti tris bolidus nebūtų daug brangiau nei pagaminti vieną. Daugiau lenktynininkų trasoje – daugiau veiksmo. Tačiau tikriausiai toks veiksmas būtų per daug rizikingas saugumo prasme ir bus liekama prie dviejų lenktynininkų komandų.
