„Enefit 24H EV Race“ lenktynėse tikslas buvo vienas – įveikti kuo daugiau ratų žiedinėje trasoje, tačiau tai nebuvo paprasta užduotis. Apie techninius ir taktinius niuansus, lėmusius pergalę lenktynėse, pasakoja vienas „Solitek Nova“ komandos narių – žiedinių lenktynių entuziastas ir elektromobilių lenktynių čempionas Artūras Stelionis – bei strategijos vadovas Edvinas Kriščiūnas.
Velnias slypi techninėse detalėse
Kalbėdamas apie techninius aspektus, kuriuos reikėjo įvertinti kuriant, o vėliau ir lenktynių metu keičiant strategiją, A. Stelionis pabrėžia kelis svarbius aspektus.
„Prieš lenktynes atlikdami teorinius skaičiavimus, planavome, kad krovimo metu mūsų „Tesla“ elektromobilis priims 50 kW galią, bet visuose krovimuose jis priimdavo daugiausiai 47 – 48 kW ir tai tik praėjus 15 minučių gryno krovimo laiko. Atsižvelgiant į tai, kad 1 įkrovimo stotele lenktynėse naudojosi 4 elektromobiliai, laikas jose buvo apribotas – kiekvienam po 25 minutes – tai didžiąją krovimo laiko dalį priimdavome mažiau energijos nei mūsų konkurentai, kurie iš karto pasiekdavo maksimalią stotelės įkrovą – 50 kW. Tai buvo netikėtai atsiradusi mūsų silpnybė, su kuria turėjome susitaikyti ir ieškoti optimalių sprendimų, norėdami išlaikyti ekonomišką, bet efektyvų tempą su 24 – 25 kW 100 km sąnaudomis“, – teigia „Solitek Nova“ lenktynininkas.
Jis tęsia, kad ne mažiau svarbus techninis aspektas yra susijęs su elektromobilio baterijos likučiu, nes jam nukritus žemiau 20 proc. ribos dėl „įsijungusio“ baterijos taupymo režimo suprastėja elektromobilio įkrova, o tai reiškia, kad jis priima mažesnį kiekį elektros nei galėtų. A. Stelionis priduria, kad elektromobilio įkrova suprastėti gali ir dėl dar vieno faktoriaus.
„Jeigu trasoje didini tempą, tai ne tik didėja elektros energijos sąnaudos, bet tuo pačiu kyla ir ličio jonų baterijos temperatūra, o kartu ir tikimybė, kad jai perkaitus suprastės elektromobilio įkrovimo greitis. Todėl lenktynių pradžioje atidžiai stebėjome baterijos temperatūrą prie skirtingų greičių ir atsižvelgėme į tai pasirinkdami optimalų tempą“, – pasakoja elektromobilių ekspertas.
Vardan tikslo atsisakė komforto
A. Stelionis pabrėžia, kad „Solitek Nova“ komanda lenktynėse turėjo vienintelį tikslą – laimėti, todėl vardan jo buvo pasiruošusi aukoti komfortą ir dieną, ir naktį net lauke spaudžiant šaltukui.
„Važiavom taupydami elektrą ne tik akceleruojant, bet ir kitais būdais – mūsų elektromobilyje nebuvo šildymo, kondicionieriaus, radijo, galimybės įkrauti telefono. Lenktyniavome su šiek tiek pravertu langu, kad nerasotų langai ir be šviesų, tik su itin mažai energijos naudojančiais gabaritiniais žibintais, kurių išjungti standartiniame automobilyje neįmanoma“, – pasakoja „Solitek Nova“ lenktynininkas.
Teorija ir praktika – du skirtingi dalykai
„Solitek Nova“ komandos strategijos vadovas Edvinas Kriščiūnas atskleidžia ne mažiau svarbius taktinius niuansus, kurie leido pasiekti pergalę prieš lenktynių favoritų statusą turėjusius konkurentus.
„Pirminė mūsų strategija buvo paremta teoriniais skaičiavimais, kuriuos atlikome po Kuršėnų autodrome atliktų testų su elektromobiliu. Jų metu nustatėme vidutinį savo greitį, su kuriuo įveikiant vieną ratą patirtume minimalias energijos sąnaudas. Šia strategija sudvejojome jau po pirmos lenktynių valandos, pastebėję, kad konkurentai važiuoja greitesniu tempu, dėl kurio mes jiems pralaiminėjome 3 ratus. Nusprendėme, kad turime eksperimentuoti ir palaikyti didesnį tempą. Tai lėmė išaugusias mūsų elektros sąnaudas, bet priimtinose ribose, todėl likome prie didesnio greičio ir nepaleidome konkurentų, – pasakoja „Solitek Nova“ strategas.
E. Kriščiūnas tęsia, kad „Solitek Nova“ komanda greitį didino ir dar kartą, taip reaguodama į pagreitėjusį tiesioginį konkurentą, tačiau šis eksperimentas nepasiteisino dėl ženkliai išaugusių energijos sąnaudų. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta važiuoti kiek greitesniu tempu nei prieš eksperimentą, tačiau nesitaikyti į tą, kurį demonstruoja oponentas.
Atėjus vakarui, „Solitek Nova“ komanda suprato, kad lenktynėse gali kilti konfliktų dėl įkrovimo stotelės užimtumo. Todėl, atsižvelgiant į eilę prie krovimo stotelės (teoriškai komanda galėjo krautis kas ketvirtą kartą, taip nutiko ir praktiškai) ir elektromobilio įkrovą per 25 minučių sesiją, buvo apskaičiuotas optimalus greitis bei jo sąnaudos, kurie leistų į kiekvieną krovimą atvažiuoti su tuo pačiu baterijos likučiu. Visa tai skirta tam, kad komanda trasoje išeikvotų ne daugiau energijos, nei gali įsikrauti.
„Į kiekvieną krovimą norėjome atvažiuoti su 40 proc. baterijos likučiu, su kuriuo turėjome gerą įkrovos greitį, todėl šis skaičius buvo mūsų atspirties taškas reguliuojant lenktynininkų greitį trasoje. Prieš sėsdamas už vairo kiekvienas iš jų žinojo savo tikslą – kokias sąnaudas turi fiksuoti per 7 ratų įveikimo vidurkį. Priklausomai nuo to, kaip lenktynininkui sekdavosi šį tikslą įgyvendinti, tempą didindavome arba jį mažindavome. Šios taktikos laikėmės beveik 12 valandų, o vėliau buvo priimami atskiri sprendimai dėl to, kada stoti ir kiek laiko krautis“, – pasakoja „Solitek Nova“ strategijos vadovas.
Vienas paskutinių sprendimų buvo atliktas iki lenktynių pabaigos likus 1,5 valandos. Prieš tai jau atlikus iš anksčiau planuotą apie 5,5 minutes trukusį paskutinį sustojimą, kuris užtikrino pakankamą baterijos likutį, komanda stojo papildomai:
„Stojome kiek ilgiau nei 4 minutėms papildomai, nes po netikėto tiesioginio konkurento paskutinio įkrovimo įgijome laiko rezervą. Dėl to į trasą grįžome su tokiu baterijos likučiu, kuris leistų kontratakuoti tuo atveju, jeigu oponentai sparčiai didintų greitį“, – pasakoja E. Kriščiūnas.
Galiausiai komanda finišavo su 4 proc. baterijos likučiu, lenktynėse atlikusi 11 įkrovimo sesijų – 9 po 25 minutes ir 2, trukusias iki 5,5 minučių.
Konkurentus stebėjo 24 valandas
„Solitek Nova“ strategijos vadovas priduria, kad komanda visą parą atidžiai sekė ne tik savo elektromobilio parametrus, bet ir konkurentus: „Visų lenktynių metu nepertraukiamai stebėjome visų savo konkurentų elektromobilių įkrovimo sesijas – su kokiu baterijos likučiu jie atvažiuoja į įkrovimo stotelę, iki kokios ribos ir kaip greitai ją krauna. Taip pat dėmesį skyrėme tam, kaip konkurentai atrodo trasoje – kokiu tempu važiuoja ir kiek ratų sugeba įveikti tarp krovimų“.
