Rezultatai tiesiogiai. Galite pasirinkti rezultatus pagal klases TCR ir 991, norėdami sužinoti lietuvių pozicijas.
Lenktynes tiesiogiai stebėkite čia, tekstą papildysime komandų komentarais:
Lenktynių rezultatai trumpai
Finišas. Lietuvių TCR - PIRMAS. Tai - istorinė lietuvių pergalė tokio lygio lenktynėse.
Likus valandai iki finišo, Arūnas, Sigitas ir Vytenis – pirmoje TCR įskaitos vietoje. Tai – nerealiai geras rezultatas.
3/4 lenktynių įveikta (9 val. ryto). Lietuviškoji „Autorama“ komanda (startinis numeris 123) atkakliai siekia podiumo. Nuo trečios vietos TCR klasėje lietuviai atsiplėšę dviem ratais. O su pagrindine „Autorama“ komanda (startinis Nr. 1) lietuviai tarsi žaidžia katę ir pelę – į pirmą vietą pilotų keitimo metu išsiveržia tai vieni, tai kiti. Laimės geriausia strategija.
Praėjus pusei lenktynių (t.y. 12 val. iš 24), situacija pasikeitė. MRS komandos „Porsche“ po avarijos nebegali važiuoti. Teisėjai dėl važiuoklės pažeidimų neleidžia jo taisyti. Įtariama, kad važiuojant JAE atstovui sprogo įkaitęs stabdžių diskas, todėl automobilis trenkėsi į sienelę.
Komandoje „Autorama“ važiuojantys lietuviai A.Gečiauskas, S.Ambrazevičius, V.Gulbinas verti pagyrimų. Jie pretenduoja į pirmą vietą TCR klasėje, nors atstovauja antrajai „Autorama“ komandai, o ne pagrindinei. Ir nuolat keičiasi pozicijomis su pagrindine „Autorama“ komanda. Laikome kumščius už lietuvius.
Praėjus ketvirčiui lenktynių laiko (t.y. 6 val. iš 24), lietuvių pozicijos geros.
Audrius Butkevičius ir MRS komanda klasėje 991 užima antrą vietą, nuo „Willi Motorsport“ jie atslieka dviem ratais.
Šveicarų „Autorama“ atstovaujantys A.Gečiauskas, S.Ambrazevičius, V.Gulbinas – pirmi TCR įskaitoje! Tiesa, jie vis pasikeičia pozicijomis su pirmąja „Autorama“ komanda, iš kurios atvažiavo pasisemti patirties.
Lietuviai Barselonos 24 val. lenktynėse
Šiaulietis Audrius Butkevičius yra komandos „Šiauliai RD Signs“, lenktyniaujančios ilgų nuotolių lenktynėse automobiliu „Lamborghini Huracan Supertrofeo“ įkūrėjas. Šį kartą jis atstovauja vokiečių „MRS GT Racing“ ir startuos „Porsche 991“ (Nr. 989).
Kiti trys lietuviai – Arūnas Gečiauskas, Sigitas Ambrazevičius ir Vytenis Gulbinas – prisijungė prie šveicarų „Autorama Motorsport“ ir lenktyniaus „VW Golf TCR“ (Nr. 112).
Kaip sako lietuviai, šveicarų „Autorama“ visad pretenduoja į pergalę TCR klasėje, todėl verta prie jos jungtis ir daug ko pasimokyti.
Juo labiau, kad Arūno, Sigito ir Vytenio rato įveikimo laikai kvalifikacijos metu buvo labai panašūs į šveicarų komandos senbuvių.
Pasaulinė lenktynių serija
Pasižiūrėkite, kaip atrodė lenktynių startas Barselonoje:
Barselonos lenktynės yra didelės ilgų nuotolių lenktynių serijos, vykstančios ne tik geriausiose Europos trasose, bet ir JAV, Azijoje, vienas etapų (iš viso pasaulyje – 8 etapai, Europoje – 6). Šias ilgų nuotolių serijos lenktynes organizuoja Nyderlandų autoklubas „Creventic“.
Kol kas lietuviai nebando važiuoti visų šešių etapų Europoje, renkasi trasas, esančias arčiau Lietuvos. Kad karantino sąlygomis dėl atšauktų skrydžių galėtų jas pasiekti ir automobiliais. Tačiau labai gali būti, kad šie maži žingsneliai per metus dvejus pavirs dideliais žingsniais.
-
Lietuvių nuotykiai Mugello trasoje: sustojo „Lamborghini“ variklis, teko atlikti transplantaciją
-
Gausiose avarijų Mugello 12h lenktynėse penktadienį lietuviai išlaikė šaltą protą, tačiau šiek tiek apsiskaičiavo pildami degalus
-
Mugello 12 val. lenktynėse nepaisydami gedimų „RD Signs“ rodė raumenis, „Juta“ džiaugėsi podiumu
GSR komandai sutrukdė neįtikėtinos aplinkybės
Šiose Barselonos 24 val. lenktynėse turėjo startuoti mažiausiai trys Lietuvos komandos, nors galėjo gal net keturios-penkios, nes turi tam potencialo.
Priminsiu kad lietuviai („Šiauliai RD Signs“ bei dvi „Circle K Miles Plus“ komandos) dar pavasarį išbandė jėgas Mugello (Italija) 12 val. lenktynėse. Savo klasėje (Porsche 991) tąkart „Circle K“ pilotas J.Adomavičius lipo ant podiumo, iškovojęs trečią vietą. O šiauliečių „Lambo“ taip pat pretendavo į prizinę vietą, tačiau dėl variklio programinio gedimo antroje lenktynių pusėje turėjo važiuoti lėčiau.
Po to, jau vasarą, „Šiauliai RD Signs“ komanda, norėdama išvengti tokių gedimų ateityje, įsigijo naują „Lamborghini“. Iš pradžių A.Butkevičius, P.Paškevičius, R.Čapkauskas (Baltijos šalių čempionato BEC6h lyderiai) planavo juo startuoti Barselonos 24 val., tačiau vėliau nusprendė siųsti tik Audrių Butkevičių į žvalgybą – kaupti patirties, kuri ateityje padėtų tokiose lenktynėse pasirodyti kaip įmanoma geriau. Todėl Audrius trumpam ir tapo vokiečių MRS komandos nariu. Bet šiauliečiai žada jau po mėnesio šios ilgų nuotolių serijos varžybose vis dėlto startuoti 12 val. maratone Italijoje „Coppa Florio“ lenktynėse.
O kodėl į Barseloną neatvyko „GSR Motorsport“ komanda, jau gerai pažįstanti šią trasą?
„Creventic“ ilgų nuotolių serija lietuviams žinoma jau seniai. Prieš dešimtmetį čia yra startavęs R.Čapkauskas, S.Ambrazevičius, per pastaruosius keletą metų – GSR komanda startavo ir Barselonos 24 val. lenktynėse TCR klasėje ir Spa. Tiesa, pastarąjį kartą tai buvo jungtinė GSR ir „Energizer“ komanda (E.Globytė, R.Kvedaras, R.Savickas, R.Salys, V.Gulbinas) išbandžiusi Spa Francorchamps posūkius, tarp kurių ir garsusis „Eau Rouge“. Šiemet Dubajaus etape lenktyniavo Justas Jonušis. Taigi lietuviai čia turi daug patirties.
Beje, GSR komanda (Ernesta Globytė, Marius Miškūnas, Mindaugas Letukas ir Rokas Kvedaras) ir dabar turėjo startuoti Barselonoje. Deja, po incidento Palangos „Aurum 1006 km“ lenktynėse (Klaipėdos posūkyje sugedus stabdžiams), GSR komandos „VW Golf TCR“ nespėta suremontuoti. Priežastis – karantino suvaržymai. Sunku patikėti, bet „Sadev“ iki šiol neatsiuntė užsakytų pavarų dėžės detalių. Todėl viltis startuoti mirė paskutinę (t.y., šią) savaitę. Interviu su GSR pilote Ernesta Globyte apie pasirengimą Barselonai nufilmavome Baltijos šalių čempionato lenktynėse Estijoje. Pasižiūrėkite.
Užsikrėtę Le Mano virusu lietuviai dalyvauja „Creventic“ lenktynių serijoje
Turbūt daugelis žino, ar bent yra girdėję, kas yra „Le Mano 24 val.“ lenktynės, (pasaulio čempionato WEC etapas). Jos lietuviams taip pat nepasiekiamos, kaip „Formulė 1“. Ne todėl, kad mūsų tautai trūksta talentų. Prisiminkite Kazimiero Vasiliausko pasirodymus F2, brolių Jonušių startus „Formula Renault“. Tačiau, norint patekti į aukščiausią lygį, reikia ir pažinčių, ir nuolatinio dalyvavimo aukščiausio lygio varžybose. Ir, žinoma, ne vieno milijono eurų vienam sezonui. Na, bet čia ne krepšinis, valdžia milijonų nedalina. Todėl lietuviai renkasi varžybas pagal savo biudžetą, o į Le Maną nuvažiuoja tik kaip į kokią olimpiadą ar Euroviziją.
„Europos Le Mano lenktynių serija“ (ELMS) – šiek tiek pigesnė, bet vis tiek labai kandžiojasi. Čia lenktyniauja Le Mano prototipai (LMP2 ir LMP3) bei kėbuliniai automobiliai. Šioje serijoje prieš keletą metų stengėsi sublizgėti jaunasis talentas Gustas Grinbergas, o šiemet tik vienas serijos lenktynes dėl koronaviruso praleido Julius Adomavičius. Tačiau tai yra pavieniai talentingi pilotai, finansiškai palaikomi vien kito rėmėjo arba artimų žmonių, turinčių pelningus verslus. Taigi lietuvių komandai važiuoti sezoną „Le Mano serijoje“ reikėtų „Eurolygos“ krepšinio komandos biudžeto.
Reikia „mokančių“ ir mokančių važiuoti
Štai dabar prieikime prie „Creventic“ ilgų nuotolių serijos. Ji yra gana aukšto lygio, čia lenktyniauja daugybė lenktynininkų, kurie aukščiau išvardytose trasose tiesiog gyvena, o ne tik atvažiuoja porą kartų per metus.
„Šiai serijai reikia pilotų, kurie gali (susi)mokėti ir moka važiuoti. O tokių sportininkų vis mažėja“, – paaiškina svarbiausią taisyklę Vytenis Gulbinas, šį kartą atstovaujantis „Autorama“ komandai.
Beje, „Creventic 24 val.“ taisyklės tapo pavyzdžiu daugeliui mažesnių pasaulyje vykstančių lenktynių (taip pat ir Palangos 1006 km). Pridėkite pačias geriausias pasaulio trasas, objektyvią konkurenciją klasėse, galimybę važiuoti visus etapus arba tik artimesnius. Mažesnius kaštus ir galimybę mokytis iš geriausių komandų. Betgi tokių subtilybių, kaip oro slėgio reguliavimas padangose.
„Creventic“ (24h series) yra ta kaina, kurią Lietuvos sportininkai (arba jų verslas) gali mokėti už pasivaržymą su labai stipriais, patyrusiais varžovais. Sunku būtų nusakyti dalyvavimo viename etape biudžetą (priklauso ir nuo logistikos iššūkių), bet startinį mokestį galiu pasakyti: vidutiniškai 25 tūkst. EUR, priklausomai nuo etapo. Taigi, sudėjus mokesčius, padangas, logistikos išlaidas, kiekvieno nuvažiuoto kilometro kainą, gali gautis ir skaičius su penkiais nuliais.
Gali gautis ir skaičius su penkiais nuliais.
Todėl Lietuva tikrai turi kuo didžiuotis. Sportinis pyktis, aistra lenktyniauti su sidabriniais ir net auksiniais pilotais (pagal FIA klasifikaciją), noras tobulėti, entuziazmas ir didžiulė investicijos – tokia yra lietuvių startų Mugello, Spa, Dubajuje, Barselonoje bei kitose šios serijos lenktynėse kaina.
Kol kas lietuviai žengia nedidelius žingsnius, nenutolsta nuo Lietuvos. Nes, pasak Ernestos Globytės, didelis iššūkis yra ne tik reikiamas detales greitai gauti, bet ir iš Lietuvos komandai nuvykti į Portugaliją, esančią Europos pakraštyje.
