Dakaro ralio daugkartinio dalyvio Aurelijaus Petraičio dėka ir pastangomis pirmas „lietuviškas“ Dakaro automobilis yra išsaugotas, beveik 10 metų jis buvo eksponuojamas Energetikos ir technikos muziejuje, o neseniai papuošė Molėtų technikos muziejaus ekspoziciją.
Tai vienas iš nedaugelio Lietuvoje esančių tikrų istorinių automobilių, palikęs labai ryškų pėdsaką mūsų šalies automobilių sporto istorijoje.
Koks tai automobilis? „Toyota Land Cruiser“, pagaminta 1987 metais. Nuo pat „gimimo“ automobilis buvo prancūzų specialistų firmos „SAFARY 4 x 4 Garage Vautrin Jack“ ruošiamas specialiai Dakaro raliui. Gamyklinis kėbulas buvo nuimtas, o vietoje jo suvirintas vamzdinis karkasas „aprengtas“ iš stiklo audinio pagamintu kėbulu.
Viduryje kėbulo, už pertvaros, sumontuotas 250 l talpos degalų bakas. Originalią „Toyotą“ priminė tik žibintai, durelės ir priekinis stiklas.
Dyzelinis 3431 cm³ darbinio tūrio variklis taip pat specialiai paruoštas lenktynėms, gerokai padidintas jo galingumas. Kaip teigia šiuo automobiliu du kartus Dakaro ralyje dalyvavęs Romualdas Beresnevičius, galingumas gali siekti 250 AG.
Manau, tai kiek perdėtas skaičius, nes dešimt metų jaunesnių „Toyotų“ galingumas buvo tik apie 200 AG. Važiuoklė sustiprinta, pritaikyta bekelei. Maksimalus greitis apie 180 km/val. 1989 m. automobilio perdarymo darbai buvo baigti ir 1990-1995 m. prancūzų pilotai tris kartus juo startavo Dakaro ralyje.
Romualdas Beresnevičius nuo motociklo persėdo į „Toyota Land Cruiser“
1997 metais Lietuvos Dakaro pionierius Romualdas Beresnevičius, jau pabandęs motociklu 1995 metais įveikti afrikietiško Dakaro ralio dykumas, kreipėsi į vieną iš pagrindinių varžybų organizatorių Hubertą Auriolį su prašymu padėti rasti nebrangų visureigį, tinkamą Dakaro raliui. Romualdui buvo pasiūlyta 10-ties metų senumo „Toyota“, specialiai kažkada ruošta tik Dakarui. Alternatyvų nebuvo.
Prancūzų „Safary 4x4“ nedidelės kompanijos, turinčios „n“ metų Dakaro patirtį, labai sėkmingai viliojo įvairių šalių Dakaro pionierius, imdamos iš jų kad ir nelabai didelius pinigus, bet žadėdamos vos ne stebuklingą pagalbą lenktynėse. Tai patyrė Romualdas Beresnevičius ir po kelių metų Arūnas Lekavičius. Senstelėjusi „Toyota“ buvo atgaivinta, sutvarkyta ir dideliam prancūzų bei lietuvių džiaugsmui vėl išvažiavo į Dakarą.
Kaip liudija kelios išlikusios nuotraukos, Romualdas Beresnevičius 1998 metų Dakare startavo su prancūziškais valstybiniais numeriais. Pagal tai galima spręsti, kad „Toyota“ net nebuvo Lietuvoje, o lenktynininkai į Dakarą išvažiavo net gerai nepasitreniravę ir nesusipažinę su technika.
Mūsų tautiečiai tada atstovavo prancūzų komandai „SAFARY 4x4 Garage Vautrin Jack“. Automobilyje sėdėjo lietuviai Romualdas Beresnevičius ir šturmanas Arūnas Šalkauskas. Tose keliose išlikusiose 1998 metų nuotraukose Dakaro starto oficialioje ceremonijoje matyti nufotografuotas tik lenktynininkas R.Beresnevičius. Nuotraukas darė šturmanas, daugiau nebuvo kam. Tada į Dakarą nei Lietuvos žurnalistai, nei sirgaliai dar nevažiuodavo.
Patirties ir paramos stoka jau po kelių etapų Lietuvos pirmus dakarininkus privertė pasiduoti, finišo jie nepasiekė. Tokia realybė. Tais metais Lietuvos spaudoje kilo nemažai diskusijų apie Romualdo Beresnevičiaus dalyvavimą Dakare. Buvo visokių pasisakymų – gerų ir blogų. Tačiau fakto apie pirmus lietuvius, atvežusius trispalvę į Dakarą, neišbrauksime iš motociklų ir automobilių sporto istorijos. Už ryžtą jiems galime tik padėkoti.
Antrasis bandymas
Nesėkmingi pirmieji bandymai įveikti Dakarą užsispyrusio lenktynininko nesustabdė. 1999 metų pabaigoje R.Beresnevičius vėl sugebėjo rasti rėmėjų ir surinkti biudžetą, leidžiantį startuoti Dakare.
